Rašyti paskatino 2012 m. balandžio 17 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau PAGD) surengta atranka  Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko pareigoms užimti (toliau Klaipėdos APGV Gargždų PGT VPPP). 

2011 m. gegužės mėn. Gargždų PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyriui laikinai vadovauti buvo paskirtas vos du metus Klaipėdos apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje dirbantis pareigūnas, kuris savo karjerą pradėjo nuo inspektoriaus pareigų.

Keletą mėnesių man teko dirbti šio pareigūno vadovaujamame poskyryje. Galiu drąsiai ir atsakingai pasakyti, kad šiam pareigūnui sunkokai sekėsi vykdyti viršininko funkcijas. Žinių, kompetencijos trūkumas darė savo. Stebėjausi, kaip kantriai ir nestokodamas savo brangaus darbo laiko, jį mokė mūsų  kolega.  Tai atrodė keistokai, nes mano įsitikinimu, atėjus į tokias pareigas ne laikas mokytis.

Šio l.e.p. viršininko vadovavimas tęsėsi beveik metus, o jam įgijus trejų metų stažą, PAGD paskelbė atranką.

Po 2012 m. balandžio 17 d. PAGD įvykusios atrankos, kurioje dalyvavo trys pareigūnai, minėtas laikinasis viršininkas tapo tikru viršininku be žodelių „laikinai einantis“.

Norėtųsi sužinoti ar išvis šis žmogus, turėdamas vos dvejų metų darbo stažą galėjo, kad ir laikinai vykdyti viršininko funkcijas. Juolab, kad reikalavimuose eiti šias pareigas nurodytas būtinas trejų metų darbo stažas. 

Vidaus tarnybos statuto 15 str. 2 d. numato, kad atrankos metu atsižvelgiama i pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms užimti, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją pareigoms užimti. Įdomu būtų sužinoti, kaip pagal Vidaus tarnybos statutą buvo įvertintas pareigūno profesionalumas? Ar iš kelių „sausų“ klausimų galima spręsti apie tinkamumą užimti tokias pareigas?

Manau, reiktų prisiminti vidaus reikalų ministro įsakymą dėl atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo. Apraše numatyta, kad „dalyvauti komisijos posėdyje nario teisėmis turi būti kviečiamas būsimasis tiesioginis pretendento vadovas.“ Tokiu atveju atrankos komisijoje turėjo dalyvauti Gargždų PGT viršininkas, tačiau jo nebuvo.

Užtat dideliai nuostabai, būsimąjį Gargždų PGT VPPP viršininką į PAGD lydėjo Klaipėdos APGV VPPS viršininkas!?

Po šios PAGD organizuotos atrankos man nebeaišku,  kokiomis savybėmis, o svarbiausia žiniomis ir kompetencija turi pasižymėti pareigūnas, siekiantis aukštesnių pareigų. Gal užtenka tik tvirtos „tempiančios rankos“?

Nesu prieš jaunus, perspektyvius žmones, bet esu įsitikinusi, kad norint tapti viršininku,  reikia „užaugti“, įgyti patirties. O VPPP viršininko darbas atsakingas, svarbius ir teisingus sprendimus reikia priimti čia ir dabar.

Su malonumu prisimenu neseniai š.m. balandžio 27 d.  Vilniuje vykusį Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo delegatų suvažiavimą, kuriame be kitų pranešėjų kalbėjo ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, buvęs Generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis. Žinote, jie mane įtikino, kad  jiems tikrai rūpi eilinio policijos pareigūno problemos. Tiek S.Skvernelis, tiek K.Tubis nepabijojo pripažinti, kad sistema netobula, būtina  daug ką keisti.  Taip pat jie pasisakė ir apie atrankas į aukštesnes pareigas, kad jos turėtų būti  kuo objektyvesnės ir skaidresnės.

Suvažiavime pasigedau vadovų iš PAGD. Tikiuosi, kad ateityje PAGD vadovai neaplenks tokių renginių, nebijos atsistoti prieš pareigūnus ir parodys, kad jiems tikrai rūpi eilinis ugniagesys. Taip pat labai viliuosi, kad Klaipėdos APGV vadovaus tik profesionalai, kurie suburs profesionalią komandą visoje apskrityje. 

 Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos narė Vilma Burbienė