Ekonomikos, energetikos, ekologijos, politikos, gamtos mokslų, socialinių reikalų ekspertai buriasi į judėjimą ir neslepia ambicijų iš esmės keisti valstybės valdymo kursą.

Žymaus visuomenininko, žmogaus teisių gynėjo Kęstučio Čilinsko, jau išėjusio Anapilin, iniciatyva įkurtas Nepartinis demokratinis judėjimas (NDJ) kyla naujam gyvenimui. Rytoj vyks šio judėjimo narių visuotinis suvažiavimas. Per jį bus pristatyta ambicinga programa, ateities strateginiai tikslai ir uždaviniai. Tokie žinomi visuomenės veikėjai ir mokslininkai kaip Povilas Gylys, Romas Lazutka, Krescencijus Stoškus, Bronius Genzelis, Alfonsas Vaišvila ir kiti ketina nustoti vien laidyti į valdžią kritikos strėles ir patys imtis ryžtingų veiksmų gaivinti valstybę.

Apie rytoj vyksiantį NDJ visuotinį narių suvažiavimą, šio judėjimo struktūrą, žengimo į didžiąją politiką kryptis ir ateities viziją - „Lietuvos žinių“ interviu su vienu iš NDJ lyderių ekonomistu profesoriumi Povilu Gyliu.

Sutelks intelektą

- Kokius tikslus ir uždavinius žadate iškelti per NDJ visuotinį narių suvažiavimą?

- Tai jau antrasis judėjimo suvažiavimas. Tęsiame darbus, pradėtus vadovaujant šviesaus atminimo K.Čilinskui. Siekiame stiprinti valstybės galias, ginti tautos interesą, mažinti įvairių antipolitinių ir antiekonominių reiškinių įtaką. Šiuo metu matome didžiulį demokratijos deficitą, viešojo intereso ignoravimą, privačių interesų viršenybę prieš nacionalinius. Tad bandome suformuluoti pagrindinius uždavinius politikos, ekonomikos, teisės, ekologijos, švietimo, kultūros srityse. Jau turime programos, kurioje akcentuojame pernelyg mažą žmonių ir nevyriausybinių jėgų dalyvavimą visuomenės valdyme, projektą. Nors Konstitucija aiškiai sako, kad suverenas yra tauta, dabar ji nustumta nuo valstybės valdymo.

- Kas labiausiai akcentuojama programoje?

- Pradėsime nuo politikos, teisės, ekonomikos, energetikos, ekologijos ir socialinių dalykų. Politinėje dalyje žadame susitelkti į viešųjų ir privačių interesų balanso atkūrimą. Politika - tai procesas, kuriame įvairūs galios centrai daro įtaką viešajai erdvei ir nacionalinių interesų įgyvendinimui. Politiką reikėtų suprasti plačiau negu Seimą, Vyriausybę ar prezidentūrą. Žiniasklaida ir verslas taip pat dalyvauja valstybės reikalų valdyme. Tai centrai, kurie irgi turi prisiimti atsakomybę už padėtį valstybėje. Dalis žiniasklaidos atstovų mano, kad dėl visų įvykių kalti tik politikai. Tačiau, mano galva, kiekvienas, turintis galių, privalo proporcingai joms prisiimti ir atsakomybę.

Pagrindinė mūsų idėja - sutelkti intelektą, suvienyti įvairias nevyriausybines organizacijas ir, sukūrus iš to galios centrą, aiškiai paklausti, kokioje valstybėje gyvename, kokie svarbiausi šio krašto interesai, ar jie įgyvendinami, ar partiniai ir kiti daliniai interesai nekeliami virš nacionalinių. Spausime ir šviesime.

- Ar judėjimas turės aiškią hierarchinę valdymo struktūrą, t. y. lyderį, valdybą ir kita?

- Manome, kad lyderis turi būti. Bus valdyba, taryba, o aukščiausias organas - visuotinis narių suvažiavimas. Tradicinių vadybos principų reikia laikytis. Valdyba užsiimtų labiau einamaisiais reikalais, o taryba galėtų apsispręsti dėl strateginių sprendimų. Pavyzdžiui, mums vienas svarbiausių klausimų, kaip dalyvausime politiniame procese. Politinis elitas padarė viską, kad nauja partija neatsirastų. Tačiau yra kitų išeičių. Galbūt remsime žmones, kurie supranta viešąjį interesą, yra sąžiningi ir kvalifikuoti. Sutarėme, kad neturėsime jokios išankstinės teigiamos ar neigiamos pozicijos. Žinant mano biografiją būtų galima sakyti, jog neturėtume remti konservatorių, bet mes to nesakome. Jeigu matysime, kad žmogus yra patriotiškas, išgyvena dėl savo krašto, kodėl neturėtume jo remti? Dėl ateities būsime linkę daug ką atleisti.

Viena aišku, į viešąjį gyvenimą ateina didelė pilietiškai aktyvių žmonių grupė. Dar dėl daug ko tarsimės, ypač dėl techninių dalykų, tačiau mus vienija pagrindinis principas - esame vieningų pažiūrų žmonės, norintys, kad valstybė atgautų jėgas ir gyvybingumą.

Partijos nebus

- Dar prieš mėnesį atskleidėte, kad svarstomi keturi žengimo į didžiąją politiką būdai: kurti naują partiją, paremti gerai viešąjį interesą ginančius politikus, deleguoti savo narius arba prisidėti prie jau esamos politinės jėgos. Gal jau galite įvardyti kelią, kuriuo rengiatės eiti?

- Tai permanentinis procesas. Visada reikia tartis, nes situacija kinta. Viena aišku - tai bus judėjimas. Naujos partijos kūrimas tikrai atkrenta, bet visi kiti keliai įmanomi. Svarstome galimybę būti jaunųjų politikų mokykla. Dalis esame intelektualai, mažiau ambicingi ir kai kurių iš mūsų visuomeninės veiklos biografija jau eina į pabaigą, tačiau norisi ką nors palikti po savęs. Galbūt paremsime ką nors tiesiogiai, gal atsiras ir mūsų žmonių, kandidatuosiančių vienmandatėje apygardoje, o mes juos palaikysime. Taip pat galbūt rinksimės asmenis iš skirtingų partijų ir apsispręsime dėl paramos jiems.

Socialdemokratai atgraso

- Jau ilgą laiką netyla kalbos apie galimą Jūsų prisijungimą prie socialdemokratų. Su kokiu asmeniniu nusiteikimu žvelgiate į artėjančius Seimo rinkimus?

- Tikimybė, kad prisidėsiu prie socialdemokratų, labai menka. Galbūt mano buvę bendražygiai ir supyks, bet nematau ten dinamikos, atsinaujinimo, be to, labai trūksta vaizduotės ir tikro patriotizmo. Prieš rinkimus visi tampa patriotais ir socialistais. Net liberalai bus socialistai, nes kitaip nieko nepasieks. Tačiau tai nenuoširdu. Patriotu reikia būti visą laiką, nebijoti aukotis, rizikuoti. Grėsmę kraštui daugelis įsivaizduoja kaip tankų puolimą, bet blogi valstybės sprendimai arba nepriimti būtini sprendimai kartais gali būti ne mažesnė grėsmė.

Steigs šešėlinę vyriausybę?

- Buvote atskleidęs kai kurių judėjimo narių pavardes, tačiau dalies asmenų neįvardijote dėl jų profesinių aplinkybių. Suvažiavimas vyks rytoj, tad gal tokių žinomų visuomenės veikėjų kaip R.Lazutka, Antanas Kulakauskas, K.Stoškus, A.Vaišvila sąrašą galite praplėsti?

- Kai kurių iš jų ir dabar negaliu atskleisti. Priminčiau tai, kad judėjimo senbuviai yra Regimantas Adomaitis, akademikas Antanas Kudzys, Aušra Maldeikienė ir kiti. Prie mūsų žada prisidėti gamtos mokslų daktaras Saulius Vengris, filosofas B.Genzelis, prof. Vytautas Daujotis, Audronė Nugaraitė ir kiti. Mus taip pat remia filosofas Arvydas Juozaitis, nuoširdžiai išgyvenantis dėl dabartinės situacijos. Kviečiame ir jaunesnės kartos žmones.

- Kokio tikitės kiekvieno iš jų indėlio į NDJ veiklą?

- Kad darbas būtų efektyvus ir būtume efektyvi pilietinė opozicija, svarstysime galimybę suformuoti šešėlinę piliečių vyriausybę. Opozicija to nesugeba, tad galbūt padarysime mes. Šešėlinės vyriausybės atšakos tradiciškai būtų komitetai, o dėl fantazijos ir žaismingumo kodėl nepavadinus tų atšakų ministerijomis? Iš atskirų švietimo darbuotojų, ekonomistų, socialinių reikalų žinovų ar energetikų grupių būtų formuojamos atskiros piliečių ministerijos. Ir nesvarbu, kokia būtų valdžia, taip jai oponuosime. Paremsime teisingus valdžios sprendimus ir kritikuosime žalingus. Jeigu nutartume veikti tokiu modeliu, kiekvienas galėtų prisidėti savo srities žiniomis ir gebėjimais.

- Jūsų tikslas - ne pati valdžia, o valstybės gaivinimas, tad kokių darbų imsitės pirmiausia?

- Yra keli dalykai, dėl kurių jau sutarėme. Šiandien daug problemų esama teismuose. Jie užsidarę, jiems netaikoma jokia kontrolė, tad atsiranda „susidievinimas“. Tai didžiulė grėsmė. Padėtį pagerintų tarėjų institutas. Kitas aspektas - referendumus reglamentuojančių teisės normų keitimas. Tauta kaip suverenas šiuo metu neturi galių. Tačiau Konstitucijos tėvai nenumatė, kad žmonės bus tokie pasyvūs. Tad reikia mąstyti, kaip gyventojai galėtų mokytis išreikšti savo valią. Bijoma, kad tauta nuspręs neprotingai, nes ji nemokyta ir šito kelio nėra išbandžiusi praktiškai. Bet jei nesimokysi - ir neišmoksi. Štai šveicarai puikiai naudoja šį demokratinės valstybės instrumentą, nes įprato mąstyti ir mokytis. Taip tampama piliečiu, kuris išmano nacionalinius reikalus ir jais rūpinasi. Svarbiausia, kad viešojoje erdvėje būtų nuomonių įvairovė. Žmonėms reikia išmokti rinktis, o kol kas nelabai yra iš ko. Nuomonių įvairovė padėtų jiems susiorientuoti. Todėl keliame sau tikslą pasiekti balansą viešojoje erdvėje. Kai turėsime jungtines jėgas, turėsime sinergijos ir darbo pasidalijimo pranašumą, galėsime pasakyti savo nuomonę tiek specialiomis, tiek bendrosiomis temomis.

Perspausdinta iš „Lietuvos žinios"