Pastaruoju metu Profesinė sąjunga dažnai sulaukia narių paklausimų dėl maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos (maistpinigių). Pareigūnas, išmanantis įstatymus ir juos įgyvendinančius teisės aktus, bet kasdien susiduriantis su realia situacija policijos įstaigose, neretai visgi paklausia - tai ar maistpinigiai turi būti mokami!?

Maistpinigiai priklauso ar ne?

                      Darbuotojų teisę į pertrauką pailsėti ir pavalgyti garantuoja Darbo kodekso 158 straipsnis, kuriame, be kitų normų, yra nustatyta ir tai, kad darbuotojams turi būti suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų; tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku; pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo tvarkos taisyklės, darbo grafikas, kolektyvinė ir darbo sutartis.

                      Vidaus tarnybos statuto 48 straipsnyje yra nustatyta, jog  pareigūnai specialių tarnybinių užduočių, susijusių su apribojimu palikti užduoties vietą, vykdymo laikotarpiu, taip pat atliekantys tarnybą lauko sąlygomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Aprūpinimo maistu tvarką ir maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 15 d. administracinėje byloje Nr.A14-166/07 (Procesinio sprendimo kategorija 16.5(S)) pasisakė, jog vertinant nurodytų teisės aktų nuostatas sistemiškai, vidaus tarnybos ir darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų visumos požiūriu, darytina išvada, kad Vidaus tarnybos statuto 48 straipsnyje ir jį lydinčiuose teisės aktuose yra išreikšta įstatymo leidėjo valia užtikrinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisę į tinkamą maitinimąsi tarnybos atlikimo metu. Tuo pačiu tai reiškia, kad institucija, kurioje tarnauja pareigūnai, turi užtikrinti tokią tarnybos tvarką, kad ši teisė nebūtų pažeidžiama. Nurodytų teisės normų visumos pagrindu taip pat darytina išvada, kad įprastinėmis sąlygomis darbuotojų teisę į tinkamą maitinimąsi darbo laiku darbdavys privalo užtikrinti suteikdamas tam skirtą pertrauką ne ilgesniu negu nustatyta Darbo kodekse intervalu. Tuo atveju, kai dėl ypatingų darbo sąlygų darbuotojas negali pasinaudoti teise į pertrauką, darbdavys privalo jo teisę į tinkamą maitinimąsi garantuoti suteikdamas galimybę pavalgyti darbo laiku. Vidaus tarnybos statuto 48 straipsnyje yra nustatyta papildomai garantija, kad pareigūnas, kuris dėl specialios užduoties pobūdžio negali jos vykdymo nutraukti ir pasinaudoti pertrauka maitinimuisi, turi būti arba aprūpinamas maistu, arba jam turi būti mokama Vyriausybės nustatyto dydžio piniginė kompensacija.

                      Atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog maistpinigiai turi būti išmokami tada, kai teisės aktai asmeniui garantuoja nemokamą aprūpinimą maistu,  tačiau tai nėra įvykdoma, , arba asmeniui dėl jo darbo ar tarnybos pobūdžio sutrukdoma normaliai maitintis (normaliu laiku maitintis, gauti karštą maistą ar kt.), todėl toks nepatogumas kompensuojamas.

Koks kompensacijos dydis ir  kokia apmokėjimo tvarka?

                      2005-01-19 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime Nr.28 Dėl maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos dydžio vidaus tarnybos sistemos pareigūnams specialių tarnybinių užduočių, susijusių su apribojimu palikti užduoties vietą, vykdymo laikotarpiu, taip pat atliekantiems tarnybą lauko sąlygomis, nustatymo patvirtintas maitinimosi išlaidų paros normos dydis -  12 litų.

                      Taigi, atrodo, viskas paprasta ir suprantama - įstatyme yra nustatyta teisė gauti maistpinigius, Vyriausybės nutarime nustatytas pastarųjų dydis, bet...kokia tvarka jie apmokami dirbantiesiems policijos įstaigose?! Nuo 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. X-804 ( Valstybės Žinios, 2006.08.08, Nr.: 87, Publ. Nr.: 3412 ) buvo padarytas Vidaus tarnybos statuto 48 straipsnio pakeitimas, nustatant vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams pareigą - reglamentuoti maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką. Tačiau neaišku dėl kokių priežasčių tai iki šiol nėra padaryta.

                      Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad  Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje yra pateikta informacija dėl maistpinigių apmokėjimo tvarkos (http://www.policija.lt/dgssearch/search.php?q=maistpinigiai; prisijungimo laikas 2007-06-21):

 "Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką policijos pareigūnams specialių tarnybinių užduočių, susijusių su apribojimu palikti užduoties vietą, vykdymo laikotarpiu, taip pat vykdantiems tarnybą lauko sąlygomis nustato Policijos pareigūnų, vykdančių specialias tarnybines užduotis ar dirbančių lauko sąlygomis, maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas policijos generalinio komisaro 2005 m. kovo 8 d. Nr.5-V-183( nėra paskelbtas!?), minėto aprašo 3, 4 ir 5 punktai nustato: 3. Policijos pareigūnams maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mokama, kai policijos pareigūnai, vykdydami specialias tarnybines užduotis, susijusias su apribojimu palikti užduoties vietą, daugiau nei 4 valandas neturi galimybės pailsėti ir pavalgyti arba vykdydami tarnybą lauko sąlygomis daugiau nei 4 valandas neturi galimybės pailsėti ir pavalgyti. 4. Policijos įstaigos vadovas, siųsdamas policijos pareigūnus atlikti specialios tarnybinės užduoties, susijusios su apribojimu palikti užduoties vietą, ar dirbti lauko sąlygomis, išleidžia įsakymą, kuriame, be būtinos informacijos, nurodomas specialios tarnybinės užduoties ar darbo lauko sąlygomis tikslas bei numatomas užduoties vykdymo laikotarpis. Policijos įstaigos vadovas pavedimą atlikti specialią tarnybinę užduotį, susijusią su apribojimu palikti užduoties vietą, ar dirbti lauko sąlygomis gali duoti ir kitais rašytiniais būdais. Išimtiniais atvejais, kai sprendimą pavesti atlikti specialią tarnybinę užduotį, susijusią su apribojimu palikti užduoties vietą, ar dirbti lauko sąlygomis būtina priimti nedelsiant, pavedimas gali būti duodamas žodžiu. Vėliau šis pavedimas įforminamas raštu. 5. Atlikus specialią tarnybinę užduotį, susijusią su apribojimu palikti užduoties vietą, arba vykdžius tarnybą lauko sąlygomis ilgiau nei 4 valandas, už tarnybinės užduoties vykdymą atsakingas pareigūnas surašo tarnybinį pranešimą ar kitą dokumentą apie užduoties vykdymą, kuriame nurodo, kiek pareigūnų tarnybinę užduotį atliko, kada tarnybinė užduotis buvo pradėta vykdyti ir kada baigta, bei pateikia policijos įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui vizuoti. || 2007-04-25 10:28:54 "

                      Kaip pastebėjote, PD nurodo, kad visgi apmokėjimo tvarka yra reglamentuota ir patvirtinta Policijos generalinio komisaro įsakymu. Tačiau turbūt minėtas teisės aktas žinomas ir prieinamas ne kiekvienam...?! Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 11 str. reglamentuoja Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų teisės aktų įsigaliojimą. Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Valstybės žiniose, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Valstybės institucijų vadovų bei kolegialių institucijų norminiai teisės aktai negalioja, kol jie nepaskelbti Valstybės žiniose. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka pagal savo turinį yra norminio pobūdžio, kadangi tai yra daugkartinio taikymo teisės aktas ir nustatytų elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų (rūšiniais požymiais apibrėžtų) subjektų grupei. Toks teisės aktas privalo būti skelbiamas Valstybės žiniose, nes priešingu atveju, nėra galiojantis ir jo nuostatos negali būti taikomos - iš ne teisės nekyla teisė. Deja, policijos įstaigose yra  bandoma sudaryti dirbtines teisines kliūtis pareigūnams  gauti priklausančią maitinimosi išlaidų piniginę kompensaciją.

Maistpinigiai turi būti išmokami

                      Kadangi būtini įsakymai yra nepriimti ir / ar negaliojantys, todėl būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 13 d. administracinėje byloje  Nr. A11 - 177/2007 (Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S) ) nurodė, jog nustatyto dydžio kompensacijos gavimas, nesant kitų teisės aktų (be cituotų nuostatų), detaliau reglamentuojančių šios išmokos mokėjimą, turi būti siejamas su tam tikromis išskirtinėmis sąlygomis, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnas privalo vykdyti specialią tarnybinę užduotį, kurios vykdymo metu ribota teisė palikti užduoties vykdymo vietą arba vidaus tarnybos sistemos pareigūnas turėjo vykdyti tarnybą lauko sąlygomis. Statuto 48 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 28 tikslas - užtikrinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisę į poilsį tarnybos atlikimo metu bei tinkamas tarnybos sąlygas. Ir tik vienos iš išvardintų sąlygų nebuvimas paneigtų teisę gauti maitinimosi išlaidų kompensaciją.

Taigi, Profesinė sąjunga atsako:

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms:

- vykdant specialias tarnybines užduotis, susijusias su apribojimu palikti užduoties vietą; arba atliekant tarnybą lauko sąlygomis ;

- kai nėra aprūpinama maistu;

- kai pareigūnas negali pasinaudoti pertrauka pavalgyti;

maistpinigiai turi būti mokami!

Parengė
Raimonda Vainoraitė