Šių metų liepą Valstybės sienos apsaugos tarnybą paliko Ikiteisminio tyrimo valdybos viršininkas Juozas Mickus. Vidaus tarnybos pulkininkas išėjo į pensiją, gavo išeitinę kompensaciją, o kartu ir solidžią sumą už nepanaudotas atostogas. Pasirodo, pareigūnas neatostogavo net kelis metus, taigi nepanaudotų atostogų pinigine išraiška susikaupė apie 40 tūkst. lt.

Sakysite, ko mes praeityje kapstomės ir pensijoje sėdintiems pulkininkams ramybės neduodame? Ši istorija visai ne apie pulkininką, o apie tai, kaip netoliaregiška VSAT vadovybė pinigėlius žarsto, negalvodama apie ateitį.

Taigi, kai pulkininkas dėl vykstančios reorganizacijos nusprendė eiti į pensiją, paaiškėjo, kad ilgamečiam pareigūnui garbingai palydėti į užtarnautą poilsį nepakaks vien išmokėti kompensaciją, bet dar skylėtame VSAT biudžete teks surasti apie 38 tūkst.lt sumokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Buvęs aukštas VSAT pareigūnas neatostogavęs dirbo apie 5-6 metų. Logiška, J.Mickui tokia kompensacija priklausė.

Taigi iškrapščius nemenką sumelę, VSAT biudžete atsivėrė dar viena neplanuota skylė, kurios galėto ir netgi turėjo nebūti! Jeigu pareigūnui būtų neleista dirbti be atokvėpio.

Pagal įstatymus ir galiojančią praktiką daugelyje įstaigų ir organizacijų darbuotojai atostogų turi išeiti per kalendorinius metus arba per pirmąjį kitų metų ketvirtį. Tačiau tai, kas galioja visoms vidaus reikalų sistemos įstaigoms ir ko šios griežtai laikosi, visiškai negalioja VSAT. Kodėl? Čia jau klausimas ministrui.  

Kai profesinė sąjunga paprašė VSAT informacijos apie tai, kiek asmenų yra nepanaudoję atostogų ilgiau nei tris metus, gavo atsakymą, kad tokių dar yra penketas. Tuo tarpu per 2010 ir 2011-uosius metus iš tarnybos atleistų statutinių tarnautojų ir darbuotojų, kuriems išmokėtos kompensacijos už dalį nepanaudotų atostogų už 3 metus ir daugiau, buvo po vieną kasmet, vienam jų sumokėta beveik 27  tūkst. lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, kitam – daugiau kaip 38 tūkst. lt.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos rašte profesinei sąjungai rašoma, jog kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėtos teisėtai, vadovaujantis galiojančiais norminiais dokumentais.

Visdėlto lieka neaišku, kaip tokias aukštas pareigas užimantis pareigūnas nepavargdavo ir dirbo neatostogaudamas? Pasirodo J.Mickus atostogų prašydavo ir jam jos būdavo suteikiamos, tačiau, kas per sutapimas, kaskart, kai tik jos prasidėdavo, pareigūnas bemat susirgdavo, o po ligos iškart grįždavo į tarnybą. Primename, kad tuomet ligos atveju pareigūnui buvo mokamas 100 proc. atlyginimo dydžio ligos pašalpa). Pagal anksčiau VSAT galiojusią tvarką tokiu atveju, pareigūnui atostogos būdavo pratęsiamos automatiškai ir tik visai neseniai įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią, į tokią situaciją papuolęs pareigūnas turi rašyti prašymą ir prašyti atostogas perkelti vėlesniam laikui arba pratęsti. Kodėl J.Mickaus atveju neveikė galiojanti tvarka neaišku.

Kita vertus, kodėl vadovybė nepasidomėjo kas per ligos kamuoja J.Mickų, gal jam reikia duoti siuntimą į Centrinę medicininės ekspertizės komisiją, kad ši ištirtų pareigūno sveikatą ir įvertintų ar jis tinkamas eiti tarnybą?

 Keista ir tai, jog už personalą atsakingas padalinys nesiėmė veiksmų ir neužtikrino darbuotojo poilsio režimo. Juk sutiksite, kad nenormalu, kai žmogus dirba 5-6 metus ir neatostogauja, ar gali jis kokybiškai dirbti nepailsėjęs?

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas, tikriausiai lengviau atsikvėps, kad šios istorijos herojų sistemoje jau nėra: pulkininkas pensijoje, pasikeitę VSAT vadas ir Personalo valdybos vadovas. Taigi ir atsakyti už tokią situaciją nėra kam. Pavaduotojai nepasikeitę? Na ir kas, juk pavaduotojas tai ne vadovas, o Teisės skyrius, kuris irgi turi dalyvauti šiame procese ir prižiūrėti teisinę pusę, matyt buvo užsiėmęs svarbesniais klausimais.

Tai dar viena, bet toli gražu ne paskutinė istorija apie netoliaregiškumą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Artimiausiu metu Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga ketina kreiptis į Vyriausybę, Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Audito komitetus, prašydama įvertinti šią situaciją.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininko Martyno Ausčio komentaras:

Vidaus tarnybos statutas reglamentuoja kasmetinių atostogų trukmę ir specifinę suteikimo tvarką pareigūnams, o konkrečiai tai, kad pareigūnai turi panaudoti kasmetines atostogas einamaisiais metais. Jei šia socialine garantija nepasinaudojama einamaisiais metais, atostogos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų pirmą ketvirtį (Vidaus tarnybos statuto 32 str. 4 d.). Toks reguliavimas glaudžiai susijęs su valstybės institucijų finansavimo specifika - sudarant įstaigos biudžetą yra numatomos lėšos darbo užmokesčiui ir su juo susijusioms garantijoms (taip pat ir kasmetinėms atostogoms). Jeigu einamaisiais metais pareigūnui nėra suteikiamos kasmetinės atostogos, įstaigos įsipareigojimai (mokėtini atostoginiai) perkeliami į vėlesnį laikotarpį. Dėl to kyla mažiausiai dvi problemos - viena vertus iškraipomas kitų metų įstaigos biudžetas (įstaiga turi išmokėti daugiau atostoginių, nei turėtų pagal įstatymą, trūksta asignavimų kitoms reikmėms). Kita vertus - pareigūnų darbo užmokestis bėgant metams paprastai natūraliai didėja (dėl priedo už stažą, laipsnį, pareigūno karjeros) ir įstaiga, neišleisdama pareigūnų kasmetinių atostogų pagal Vidaus tarnybos statuto 32 str. 4 d., patiria daugiau išlaidų, nei tuo atveju, jei laikytųsi įstatymo: dirbant pvz. pasieniečiu "sukauptos" kasmetinės atostogos, pasinaudojus jomis po kelerių metų, jau dirbant pvz. viršininku, pačiai įstaigai kainuoja daugiau (išmokami didesni atostoginiai). Dėl tokių įstaigos administravimą vykdančių tarnautojų veiksmų (o gal tiksliau - neveikimo), neracionaliai naudojamos įstaigai skirtos lėšos. Ta aplinkybė, kad tokiose situacijose "netikėtai atsiduria" ne eiliniai pareigūnai, o administracijos atstovai, taip pat tai, kad išmokamos įspūdingos kompensacijos, tik sustiprina įspūdį, kad tokiu būdu yra piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi ir nesilaikoma galiojančių įstatymų.