Protesto akcija Prieš skurdą ir vargą teisėsaugoje. O kas toliau?

Vytautas Bakas, NPPSS pirmininkas

Ši visuotinė pareigūnų akcija pastarųjų dešimties metų pareigūnų protestų  istorijoje yra trečioji, ir mano galva, labiausiai pavykusi. Mačiau protesto dalyvių užsidegimą, pasididžiavimą savimi, kartais net euforiją. Tačiau šį ketvirtadienį  mūsų vis dar nebuvo dauguma. Pvz.:  dauguma Vilniečių pareigūnų (jų yra apie 3 tūkst.) per patį protesto akcijos įkarštį - pietų metą, kaip įprastai, nusprendė verčiau sukimšti  sumuštinį, kebabą ar kokį iš namų atsineštą kotletą. Tai suprasti sunku, juk tie tūkstantis, kurie atvyko ir pasakė visai šaliai – ne skurdui teisėsaugoje, tai darė, kad  kiekvienas iš mūsų  turėtų sotesnius pietus kitąmet, o gal jau net šiemet. Galbūt apskritai kažkokius pietus...

Profesorius Romas Lazutka tokį reiškinį vadina zuikiavimu. Buvo ir kita kategorija zuikių. Čia kalbu apie kai kuriuos vadovaujančius asmenis. Mano skaičiavimais visoje šalyje jų buvo keturi ir jie kalbėjo madaug taip – aš nesikišu į politiką, todėl nepalaikau visokių ten mitingų. Įsiklausykite - "nesikišu į politiką, todėl nepalaikau mitingų". Tokiems atsakau, kad nepalaikyti mitingų yra ne kas kita, o aiškus politinis pareiškimas, kuris skamba – „aš nepalaikau mitingų“. Jie turi teisę daryti tokius pareiškimus, bet tokiu atveju, kaip vadovaujantys zuikiai, jie turi siūlyti ir įgyvendinti  sprendimus,  kurie leistų  užtikrinti orias tarnybos sąlygas ir iš teisėsaugos išguiti skurdą - visų pirma savo vadovaujamuose padaliniuose. Privačiai, pasitaikius progai, jų to paklausiu, pakviesiu profesinių sąjungų lyderius iš jų pareikalauti tokių sprendimų. Jei tokio sprendimo neturi, geriau patylėtų.

Dar vienas būdingas zuikiams bruožas, kai jau kitą savaitę jie retoriškai, piktdžiugos ir pavydo gaidele klaus - ką gi davė tas jūsų mitingas?  Tai veiksmai ir klausimai, kurie kartais varo į neviltį, priverčia abejoti savimi, pilietine galia ir skurdina.  Šiame komentare atsakysiu į šį klausimą, apžvelgsiu pagrindinius rezultatus ir pateiksiu kai kuriuos pasiūlymus.

Tūkstantinis mitingas, eisena, piketai, kuriuos pareigūnai ir jų artimieji iš visos šalies surengė ketvirtadienį, birželio 21 d. buvo ne rezultatas, o tik priemonė siekiant rezultato. Būtent tai norėčiau akcentuoti prieš tai, kai pradėsime pasirengimo darbus kitoms priemonėms. Beje, galutinio rezultato mes niekada nepasieksime, mes nuolat turime priminti savo bėdas tiems, kurių ramybę mes saugome. Jei tai suprasime ir į naujų renginių planavimą, į profesinių sąjungų, asociacijų, klubų veiklą  įsitrauks didžiausi mūsų bendruomenės (sistemos) protai, entuziastai - esminiai pokyčiai ne už kalnų!

O baigdamas apie zuikiavimą pasakysiu savo nuomonę - aš esu už reformas, mažinančias ne tik skurdą teisėsaugoje, bet ir zuikiavimą. Zuikiavimas, kaip ir skurdas, graužia mus iš vidaus. Skirtumas yra tik tas, kad skurdinimu ižsiima išorės veikėjai - politikai ir politikieriai, o zuikiavimu - ne maža dalis mūsų pačių.

Na, o dabar kelias eilutes skirsiu nugalėtojams  - tiems, kurie eina į pergalę. Nugalėtojai žygiavo Gedimino prospektu ketvirtadienį, pirmą kartą po trejų metų užsidėję uniformas, kartu su vaikais ir artimaisiais. Nugalėtojų vaikai gavo puikią pilietiškumo pamoką, o artimiesiems tai buvo proga būti šalia įveikiant sunkumus.  Nugalėtojai šypsojosi Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktuose ir jautėsi tikrais piliečiais. Jie jautė ir žinojo, kad gali padartyti dar daugiau... Nugalėtojai tempė iš tiesų išvakarėse sugedusį  ugniagesių  automobilį ir jeigu reikės - jį temps dar toliau. Ten, kur tikslas!  

Mes pasiekėme svarbius tarpinius tikslus - mes visi puikiai pasirengėme, puikiai praleidome laiką, o svarbiausia  - kaip bendruomenė tapome artimesni, patikėjome žmogaus galia, daugelis ją atradome!  Mums pavyko suformuluoti labai aiškius reikalavimus visoms statutinėms įstaigoms, profesinėms sąjungoms, administracijai ir iš esmės susitarti dėl jų. Mums pavyko pažinti ir įtraukti į veiklą naujus talentingus žmones, kurie sustiprins ne tik profesinių sąjungų protesto komandą, bet ir visą pareigūnų bendruomenę.

Užrašydami kreidele žodį TIESOS, mes ne tik parėmėme Kalvarijos pareigūnus, bet  parodėme paramą  ir solidarumą Lietuvos žmonėms, kurie aktyviai gina savo teises ir kurie, deja, priversti susidurti su abejotinais mūsų kolegų sprendimais, kai dėl nekalto, bet prasmingo piešinio šie suvaržo jų laisvę.

Jaunasis politikas, teisingumo ministras Remigijus Šimašius parengė net specialų straipsnį, kuriame ieškojo pareigūnų dosnumo priežasčių. Kitaip tariant, turėjo progą pasirausti po kuklią pareigūno buitį. Tikiu, kad pirmosiomis šios savaitės dienomis galėsime visgi su juo pasitarti apie tai, kas yra pareigūnų socialinių garantijų „grindys“ ir  kokias nors jas pasiūlyti.

Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas vis drąsiau ir užtikrinčiau pradeda kalbėti apie pareigūnų reikalavimų pagrįstumą. Ne tik kalbėti, bet, pasak jo, labai aiškiai siūlyti Vyriausybei į juos atsižvelgti.   

Puikiai pasirodė Lietuvos pasieniečiai, surengę įspėjamąjį itališkąjį protestą, kuris prikaustė ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos, Rusijos žiniaskalidos, diplomatinių atstovybių Lietuvoje dėmesį. Tai kartu buvo psichologinis-teisinis-organizacinis išbandymas pasieniečių profesinei sąjungai ir  mums visiems. Po jo žengtas naujas žingsnis link vakarietiškos protesto kultūros, kuri davė rezultatų Vokietijoje, Lenkijoje ir tikiu, kad duos Lietuvoje.

Pagaliau mes (ne)pamatėme, kaip rinkimams besiruošiantys politikai ir partijos yra pasirengusios rūpintis žmonių saugumu ir atstovauti  rinkėjams. Dabar mes galime daryti išvadas ir tartis, kaip pasiekti geresnio mūsų interesų atstovavimo politikoje. 

Apibendrindams drįstu pasakyti, kad ši protesto akcija tapo savotiška SSGG (SWOT) analize, dar vienas atspirties laiptelis, kuris įkvepia, sutelkia ir leidžia pasirinkti naujas priemones.    

 Profesinės sąjungos netrukus kvies visos šalies pareigūnus tęsti pilietinę pareigūnų veiklą ir su dar didesne energija ginti savo ir savo artimųjų, šeimų interesų.  Jau šią savaitę mes pateiksime pasiūlymus dėl tolimesnių renginių ir priemonių.  Trumpai pasitarsime ir juos įgyvendinsime. Šį kartą nuo abstraktaus adresato „valdžia“, eisime link konkrečių politikų, kurie atskingi už  vargą ir skurdą teisėsaugoje. Į doros ir sąmoningumo  kelią svarbu atversti vieną kitą zuikį.  Turime pakviesti ir paskatinti juos pasitaisyti.  Kaip sakiau šio straipsnio pradžioje - juk už mūsų vargo konkretūs žmonės ir jų sprendimai. Tačiau mūsų rankose, solidarume yra svertai tuos sprendimus paveikti.