Visagino policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Areštinės viršininkui S.N. ir postiniui-vairuotojui S.A. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu 2009 m. rugsėjo 16 d. paskirtos tarnybinės nuobaudos: S.N. – griežtas papeikimas, S.A. – papeikimas.

Pareigūnai „užsidirbo“ nuobaudas už tai, kad iš teismo patalpų, pasibaigus teismo posėdžiui, pabėgo atvesdintas administracinį areštą atliekantis asmuo. Į teismą minėtą asmenį Visagino policijos areštinės viršininko sprendimu lydėjo vienas pareigūnas. Tokį sprendimą areštinės viršininkas priėmė, kadangi pastarasis areštinėje atsidūrė dėl to, kad padarė administracinį pažeidimą, o ne nusikalstamą veiką.

Taigi, už konvojavimo taisyklių ir pareigybinės instrukcijos pažeidimus pareigūnai gavę po nuobaudą jautėsi nubausti neteisingai ir kreipėsi į teismą. Tuo tarpu Utenos vyriausiojo policijos komisariato atstovai buvo įsitikinę, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams paskyrė pagrįstai.

Panevėžio apygardos administracinis teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda areštinės viršininkui S.N. paskirta už pareigybės aprašymo ir Konvojavimo taisyklių vieno iš punktų pažeidimo, o postiniui – už pareigybės aprašymo ir Konvojavimo taisyklių punktų pažeidimus. Taip pat, jog atliktas tarnybinis tyrimas, kuriuo vadovautasi skiriant tarnybinę nuobaudą, yra nekonkretus, neparemtas galiojančiais norminiais aktais.

Teismo nuomone, vadovaujantis Statutu, Policijos veiklos įstatymu, pareigūnai S.N. ir S.A. privalėjo griežtai laikytis savo pareigybių instrukcijų ir minėtų teisės aktų reikalavimų. Tačiau, analizuodamas Konvojavimo taisyklių turinį, teismas padarė išvadą, kad šiose taisyklėse pateiktas baigtinis asmenų, kuriems jos taikomos, sąrašas, t.y. sulaikytiesiems, suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šios taisyklės nereglamentuoja administracinį areštą atliekančių asmenų  pristatymo į paskirties punktus tvarkos, todėl iš teismo pasišalinus administracinį areštą atliekančiam asmeniui, kuris neturėjo nei sulaikytojo, nei suimtojo, nei nuteistojo statuso, atsakomybė pareigūnams S.N. ir S.A. dėl Konvojavimo taisyklių pažeidimo negalėjo kilti. Todėl teismas kaip nepagrįstą atmetė Utenos vyriausiojo policijos komisariato argumentą, jog Konvojavimo taisyklių norma, numatanti, kad jos taikomos sulaikytiesiems, suimtiesiems ir nuteistiesiems, turėtų būti aiškinama plečiamai, kadangi asmenų uždarytų į policijos komisariatų areštines, teises ir pareigas, taip pat policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą, užtikrinant paminėtų asmenų apsaugą, reglamentuoja vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinti Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatai, kurie nors ir nereglamentuoja administracinį areštą atliekančių asmenų pervežimo tvarkos, tačiau numato, kad administracine tvarka areštuotam asmeniui savavališkai pasišalinus iš policijos įstaigos pastato ar specialiosios įstaigos, areštinės vadovas (budėtojas, policijos komisariato budėtojas), privalo pranešti policijos komisariato vadovybei bei organizuoti jo paiešką, o tai šiuo atveju ir buvo padaryta bei pabėgęs asmuo surastas.

Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos vienas iš punktų (148) numato, kad, administracine tvarka areštuotam asmeniui savavališkai pasišalinus iš policijos areštinės ar fizinių darbų atlikimo vietos, policijos areštinės viršininkas privalo pranešti teritorinės policijos įstaigos viršininkui.

Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose aiškiai nenurodyta administracinį areštą atliekančių asmenų pristatymo ir lydėjimo į paskirties vietas tvarka ir nė vienas iš šių aktų nenumato pareigos areštinės viršininkui administracinį areštą atliekančiam asmeniui skirti konvojų bei, kad jį lydėtų ne mažiau nei du ginkluoti pareigūnai. Todėl teismas padarė išvadą, jog areštinės viršininkui tarnybinė atsakomybė dėl konvojaus neskyrimo administracinį areštą atliekančiam asmeniui negalėjo kilti, nes jis veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka įtvirtina reikalavimą asmeniui, atliekančiam tarnybinį patikrinimą, per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios pasirašytinai informuoti tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikti jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Tačiau areštinės viršininkas S.N. apie atliekamą tarnybinį patikrinimą buvo informuotas pavėluotai. Be to, būtina gauti profesinės sąjungos sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu tarnybinis patikrinimas atliekamas profesinės sąjungos nariui. Šiuo atveju į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą buvo kreiptasi po tarnybinės išvados patvirtinimo praėjus 6 dienoms, t.y. pavėluotai.

Be to teismas atkreipė dėmesį, jog vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo postiniui S.A., dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą į profesinę sąjungą apskritai nesikreipė. Todėl teismas padarė išvadą, jog S.A. paskirta tarnybinė nuobauda, nesant profesinės sąjungos sutikimo arba atsisakymo duoti tokį sutikimą, yra neteisėta.

Teismas konstatavo, kad S.A. tarnybinė nuobauda paskirta esant esminiam nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimui, o S.N. atžvilgiu tarnybinio patikrinimo išvada surašyta neobjektyviai ir vienpusiškai, nenustačius, kad jis savo pareigas būtų atlikęs netinkamai ir padaręs tarnybinį nusižengimą, todėl panaikino įsakymą, kuriuo pareigūnams buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos.

Utenos vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują. Tačiau teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą jį atmetė ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo priimtą sprendimą.