Biržų rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkei O.J. ir budėtojui A.B. praėjusių metų balandžio 21 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos: OVP – pastaba, budėtojui – papeikimas.

Abu pareigūnai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti minėtą įsakymą , kuriuo jiems paskirtos tarnybinės nuobaudos, nes, jų manymu tarnybinės nuobaudos jiems buvo paskirtos nepagrįstai, vadovaujantis neišsamia tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nebuvo pagrįstai ir vienareikšmiškai nustatytas tarnybinio nusižengimo sudėties buvimas.

Įvykis, dėl kurio pareigūnams buvo nuspręsta skirti tarnybines nuobaudas įvyko praėjusių metų sausio 25 d. Tą dieną Biržų rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtoju dirbo A. B. Apie 22 val. 30 min. budėtojas gavo pranešimą iš areštinės, kad vienas suimtųjų prašo iškviesti medicinos darbuotoją. Atvykus medicinos darbuotojui, raktus nuo trečios kameros, kurioje buvo laikomas suimtasis budėtojas perdavė areštinės postiniui D. A., kai pastarasis rakino duris, budėtojas stovėjo šiek tiek atsitraukęs nuo kameros durų. Duris atrakinus, staiga suimtasis iššoko iš kameros ir smogė postiniui. Iškart po to iš kameros išsiveržė ir kitas suimtasis, kuris puolė budėtoją. Įvyko grumtynės, tačiau pabėgti suimtiesiems nepavyko, jie buvo sutramdyti ir grąžinti į kamerą.

Abiejų pareigūnų teigimu, šiuo atveju Panevėžio apskrities VPK viršininkas galėjo ir netaikyti tarnybinės nuobaudos, o imtis kitų prevencinių priemonių.

Tuo tarpu Panevėžio apskrities VPK atstovai buvo įsitikinę, kad pareigūnus nubaudė teisingai ir laikėsi savo pozicijos.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjų O. J. ir A. B. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2011 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 50-TE-202, kuriuo jiems paskirtos tarnybinės nuobaudos, panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Šio sprendimo A.B. nusprendė neskųsti, o Biržų rajono PK OVP viršininkė O. J. nesutiko su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo dalimi, kuria buvo pripažinta, kad jai tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai ir šį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui, prašydama sprendimą šioje dalyje panaikinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi administracinės bylos medžiagą, teisė neturi pagrindo nesutikti su šia (dėl pareigūno A. B. padaryto tarnybinio nusižengimo) tinkamai motyvuota pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pagrįsta visapusiška ir išsamia bylos aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų analize. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos O. J. apeliacinio skundo argumentus, išnagrinėjusi tarnybinio patikrinimo medžiagą, pirmosios instancijos teismo papildomai nustatytus faktus, nesutiko su žemesnės instancijos teismo pozicija, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. balandžio 21 d. įsakymu pareiškėjai O. J. tarnybinė nuobauda taip pat skirta teisėtai ir pagrįstai.

Kadangi O. J. yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkė – statutinė valstybės tarnautoja, todėl sprendžiant jos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Vidaus tarnybos statutas. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota vidaus reikalų ministro patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje. Minėtos Tvarkos 3 punktas nustato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą.

Teismas pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvada (tiek, kiek tai susiję su pareigūnės O. J. tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimu) neatitinka Tvarkos 20 punkte įtvirtintų reikalavimų, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos O. J. tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas neišsamiai, neįvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės.

Anot teismo, analizuojant minėtą tarnybinio patikrinimo išvadą matyti, kad, apibrėžiant pareigūnės tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, iš esmės vadovautasi vien tik abstrakčiais argumentais, kad pareiškėja netinkamai planavo, organizavo ir kontroliavo poskyrio pareigūno darbą, neužtikrino, jog pavaldus pareigūnas tinkamai vykdytų Instrukcijos reikalavimus, tačiau nedetalizuota, kokius būtent veiksmus šiuo konkrečiu atveju pareiškėja turėjo atlikti kaip Biržų rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkė, tačiau jų neatliko, pažeisdama OVS pareigybės aprašymo 7.3 punkto reikalavimus, t. y. neaišku, kaip nagrinėjamoje situacijoje pasireiškė pareiškėjos neveikimas. Nepateikti jokie motyvai dėl pareiškėjos tariamo neveikimo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bei įrodymai, kurių pagrindu daroma atitinkama išvada dėl pareiškėjos veiksmų neteisėtumo tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu.

Teismas pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka vien tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, jog jį padarė konkretus pareigūnas. Būtina nusižengimą pagrįsti įrodymais. Iš 2011 m. balandžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad šiuo atveju pareiškėjos patraukimą tarnybinėn atsakomybėn lėmė ne tiek objektyviai nustatyti ir įrodyti pareiškėjos O. J., kaip Biržų rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkės, netinkami veiksmai (neveikimas), kiek formalus vidaus reikalų ministro nurodymo Nr. 10 nuostatų, įpareigojančių esant tarnybiniam aplaidumui ar teisės normų pažeidimui, spręsti klausimą ne tik dėl nusižengusiojo, bet ir dėl jo tiesioginio vadovo atsakomybės laikymasis.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad pavaldinio padarytas tarnybinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui, tam turi būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, kas konkrečiu atveju nebuvo padaryta.

Pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės. Nagrinėjamu atveju, įvertinus 2011 m. balandžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą nematyti, kad pareiškėjos kaltė buvo tirta, nes šiuo klausimu jokie argumentai neišdėstyti. Nėra duomenų, kad nusižengimą tiriantis pareigūnas pareiškėjos nurodytas aplinkybes patikrino ir įvertino, nes tai neatsispindi tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjos kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, tokiu būdu pažeidžiant vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimus. Šioje Tvarkoje įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti.

Tad teismas, įvertinęs tarnybinio pažeidimo tyrimo procese padarytų procedūrinių pažeidimų pobūdį bei tai, kad šio tyrimo metu surašytos išvados pagrindu pareiškėjai yra taikoma tarnybinė atsakomybė, kuriai būdingas nubaudimo elementas, nusprendė pareigūnės O.J. apeliacinį skundą tenkinti.

Teismas nusprendė Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjų O. J. ir A. B. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 50-TE-202 1.1 punktą, kuriuo pareiškėjai O. J. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmesti.“