Neseniai Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas, NPPSS teisininkas Martynas Austys ir Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Patrulių poskyrio viršininkas Vaidas Giršvildas lankėsi Pakruojo rajono policijos komisariate.

Tokį apsilankymą paskatino iš pareigūnų gauta informacija apie viename iš Pakruojo rajono policijos komisariato padalinių susiklosčiusią nenormalią situaciją.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga dar praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į Policijos departamentą dėl Pakruojo policijos komisariato administracinės veiklos, kuriuo informavo Policijos vadovą apie Pakruojo rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būryje taikomą nereglamentuotą praktiką, skelbiant pareigūnų surašytą administracinės teisės pažeidimų protokolų skaičių. Anot profesinės sąjungos, tokia administracinė praktika vertinant pareigūnų darbo rezultatus turėtų būti arba išsamiai paaiškinta pareigūnams, atskleidžiant tokių skaičiavimų ir jų skelbimo tikslus arba pakeista taip, kad atspindėtų įvairesnius patrulių veiklos kiekybinius ir kokybinius aspektus. Tada profesinė sąjunga paprašė įvertinti Šiaulių apsk. VPK taikomą praktiką ir apie tai informuoti visas policijos įstaigas. Policijos departamentas šį raštą persiuntė Šiaulių apskrities policijos viršininkui, o šis išnagrinėjęs situaciją nusprendė, jog būtina tarnybinių mokymų metu pareigūnams išaiškinti pagal kokius kriterijus yra vertinama jų veikla, o taip pat nutarė, jog tikslinga surengti mokymus ir Šiaulių apskrities VPK patrulių padalinių vadovams, kad šie vieningai vertintų pavaldžių pareigūnų veiklą.

Tačiau situacija Pakruojo rajono policijoje išliko įtempta. Taigi, profesinė sąjunga nusprendė nuvykti į komisariatą ir įsitikinti kaip yra iš tiesų, kokios problemos komisariate egzistuoja, taip pat kartu nutarė atlikti komisariate darbo laiko planavimo, organizavimo ir apskaitos patikrinimą.

Norėdama išsiaiškinti situaciją profesinė sąjunga parengė ir išdalijo anketą darbuotojams, ją užpildė apie pusė visų dalyvavusių susirinkime. Po to vyko pokalbis, ėmė aiškėti problemos. Dalis kolektyvo, o būtent kriminalinės policijos pareigūnai - nesiskundė sąlygomis ar vadovybe, kita dalis - viešosios policijos pareigūnai – priešingai. Ėmė aiškėti, jog nėra socialinio dialogo tarp viešosios policijos pareigūnų ir šio padalinio vadovų. Kodėl komisariate vyrauja toks nesusikalbėjimas, galbūt padės atskleisti anketos analizė.

Anot V.Lamausko, pasitvirtino profesinės sąjungos nuogąstavimai, kad Viešojoje policijoje neveikia pareigūnų skatinimo sistema, neatsižvelgiama į pareigūnų poziciją, nuomonę. Atrodo, kad padalinio vadovas veikia priešingai darbuotojų interesams. Akivaizdu, kad Pakruojo rajono policijoje trūksta bendravimo, o dėl nesusikalbėjimo – kyla kitos problemos, tačiau kodėl taip yra, kol kas neaišku.

LPPS pirmininkas V.Lamauskas, po susitikimo su komisariato darbuotojais, kalbėjosi su Pakruojo policijos vadovu. Profesinės sąjungos pirmininkas pasiūlė vadovui nedelsiant imtis priemonių ir  sudaryti darbuotojų bei atstovų komisiją, kuriai būtų pavestos nagrinėti susidariusios problemos, būtų ieškoma sprendimų. Šioje komisijoje arbitražo teise galėtų dalyvauti visiškai nesuinteresuotas nešališkas narys. Profesinės sąjungos pirmininkas akcentavo, kad priemonių imtis būtina nedelsiant, kad problemos negilėtų.

Profesinė sąjunga prieš kelias dienas gavo Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininko Sauliaus Gagos raštą apie tai, kokių priemonių po susitikimo ėmėsi policijos departamentas. PD Viešosios policijos valdybos veiklos organizavimo ir prevencijos skyriaus patrulių poskyrio viršininkas V.Giršvildas surašė tarnybinį pranešimą, kuriame konstatavo, jog Pakruojo r. PK kolektyvas nevienalytis. Ypač nepatenkinti situacija viešosios policijos pareigūnai, kurie skundėsi viduriniosios grandies vadovų darbu (Viešosios policijos skyriaus viršininku ir Patrulių būrio vadu). Todėl, kaip ir profesinės sąjungos vadovas, konstatavo, jog nėra deramo vadovų ir pavaldinių bendravimo bei tarpusavio supratimo.

Pareigūnai skundėsi nepalankiais darbo grafikais, konfliktais sudarant atostogų grafiką, arogantišką vadovų elgesį, nesiskaitymą su pavaldiniais ir kt. Tokios problemos paprastai, anot PD atstovo, sprendžiamos dialogu, tačiau Pakruojyje neieškoma kompromisų. Vadovai siekia panaudoti turimą galią, kad priverstų pavaldžius pareigūnus jiems paklusti, o dalis pavaldinių išnaudoja visas sąlygas, kad parodytų, jog daromas spaudimas jiems neefektyvus.

Anot V.Giršvildo viešosios policijos kolektyve jaučiama įtampa, o dėl nenormalios situacijos nukenčia kasdieninė veikla. Todėl jis pasiūlė problemą spręsti sudarant darbo grupę, kurioje dalyvautų du aktyviausi viešosios policijos pareigūnai, Pakruojo rajono policijos viršininkas, Šiaulių apskrities policijos atstovas ir psichologas. Darbo grupės tikslas būtų identifikuoti problemas ir palaipsniui siekti jas išspręsti visiems priimtinu būdu. Taip pat pasiūlyta svarstyti galimybę laikinai Pakruojo r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininką perkelti į lygiavertes pareigas kitoje apskrities policijos įstaigoje, o į Pakruojo r. PK perkelti kitą kompetentingą pareigūną laikinai vykdyti Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigas.

Šiaulių apskrities policijos vadovas įpareigotas nedelsiant vykdyti Policijos departamento vadovybės pavedimus ir apie tai, kaip įvykdyti pavedimai, informuoti iki š.m. kovo 26 d. Viešosios policijos valdybą.

Netrukus profesinė sąjunga parengs pažymą apie darbo laiko planavimą, organizavimą ir apskaitą Pakruojo rajono policijos komisariate bei pastebėtus pažeidimus ir siūlymus jiems šalinti. Taip pat bus apibendrinta atlikta apklausa. Apie visa tai informuosime vėliau.