Oksana Pliškina, Vytautas Bakas

Seimo nariai E. Masiulis ir K. Glaveckas spalio 22 dieną atsiėmė Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio taikomo 2008 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo Įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas).

 Abejingų Seimo narių veiksmams neliko

Nors E. Masiulio žodžiais kalbant “tai tik Įstatymo pakeitimo projektas, o ne jau priimtas įstatymas”, žinia apie Įstatymo projektą greitai pasklido ne tik valstybės tarnautojų tarpe, bet ir plačioje visuomenėje. Internetinėje žiniasklaidoje buvo publikuotas ne vienas straipsnis su pamąstymais ir pasiūlymais, apie racionaliausią valstybės tarnautojų algų mokėjimo formą. Vieną iš galimų apmokėjimo formų pasiūlė Naujosios viešosios vadybos fondo nariai: ”Atlyginti už pasiekta rezultatą, o ne už sugaištą laiką yra ne tik protingiau, pigiau, efektyviau. Tokia sistema motyvuoja darbuotojus dirbti ir dirbti reikalingus darbus, priešintis kvailoms laiko sąnaudoms ir nereikalingoms funkcijoms”[1]. Tokio pobūdžio straipsniai ir ypač “internautų” reakcija (komentarai) rodo tikrąjį problemos mąstą.

Problemą VRM valstybės sekretorius įvardino jau anksčiau

Apie būtinybę keisti valstybės tarnautojų atlyginimo apmokėjimo tvarką ne kartą diskutavo VRM valstybės sekretorius Stanislovas Liutkevičius tiek susitikimuose su ITĮPS, tiek įvairiose darbo grupėse.  Apie tai esame rašę naujausio pareigunai.lt leidinio straipsnyje “VRM valstybės sekretorius apie vidaus sistemos pokyčius”. Trumpai priminsime, kad S. Liutkevičius pabrėžė šios problemos sprendimo  būtinumą. Jis, remdamasis Krašto apsaugos ministerijos patirtimi, išskyrė galimybę statutinių valstybės tarnautojų atlyginimus skaičiuoti atskirai nuo visos valstybės tarnybos. Tačiau apgailestavo, kad šis variantas anksčiau nesulaukė politinio pritarimo. Beje, šiandien Policijos departamente vykusiame pasitarime apie tai viešai prabilo Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys.

 Seimo vyrai “kibo” į darbą

Kai kurios šių dienų tendencijos privertė pasigilinti į "PROJEKTO" priežastis ir ieškoti atsakymus į  klausimus kodėl tokia iniciatyva atsirado?

Pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad kai kurie politikai, artėjant jų Seimo kadencijai į pabaigą pradėjo rūpintis šalies ūkiu. Tačiau poros Seimo narių iniciatyva tiesiog neatlaikė kritikos. Seimo narių Įstatymo pateiktas projektas – akivaizdus įrodymas, kad atlikdami savo pagrindinį darbą, Įstatymų rengimą, Seimo nariai, net neįsigilina į problemą, neišnagrinėja esamos padėties analizių ir nebendradarbiauja su visuomenės grupėmis, pagaliau valstybės institucijų specialistais, kuriuos jų kuriami įstatymai liečia tiesiogiai. Susidaro įspūdis, kad ir tiesiog „gesinami gaisrai".

Taigi, apie priežastis.

Pirmoji – tai Vyriausybės galvos skausmas, kuri vadinasi INFLIACIJA. Šią problemą tarnautojų sąskaita matyt siekta atidėti bent pusmečiui, o po to kaip nors -  gal pavyks surinkti didesnį biudžetą? Na ir situacija algų didinimui būtų palanki - rudenį rinkimai. 

Antroji galima priežastis  – valstybės tarnautojų sąskaita ketinama spręsti kitų socialinių grupių problemas. Na kad ir švietimo darbuotojų atlyginimai...

Viešosios nuomonės prasme šūkis „paimk iš valdininko ir atiduok mokytojui“ galėtų būti patrauklus daugeliui Lietuvos žmonių!?  Nuo tokio scenarijaus mus išgelbėjo  pareigūnų bendruomeniškumas. Ne paslaptis, kad statutiniai valstybės pareigūnai (policininkai, pasieniečiai, muitininkai, ugniagesiai) turi aktyviausias bendruomenės Lietuvoje. Pastarojo laikotarpio pareigūnų pasiryžimas gintis ko gero galėtų paneigtų vyraujančias pesimistines nuotaikas, kad bendruomenės Lietuvoje silpnos ir neorganizuotos. Galima teigti, kad policininkų, ugniagesių, pasieniečių potencialas dar kartą pasitarnavo viems 50 tūkst. Lietuvos valstybės tarnautojų.

Kaip bebūtų supriešindami Lietuvos žmones, politikai elgiasi neprofesionaliai priešpastatydami vienos visuomenės grupės interesą prieš kitos. Kita vertus tai rodo politikų blaškymąsi ir strateginės vizijos stoką.

Kita vertus net ir tai, kad Seimo nariai atsiėmė  savo iniciatyvas, pareigūnų bendruomenę bei jos lyderius verčia sunerimti ir akylai stebėti situaciją.  

Baimintis dėl kitų žygių verčia tai, kad už visos šios istorijos kyšo Vyriausybės ausys. Kur ir kada jos išlįs šį kartą?  Politikai, susikoncentravę ties Euroinategracijos procesais, pamiršo apie gyvenima vykstantį valstybės viduje. Demoralizuota, silpnus administracinius gebėjimus turinti valstybės tarnyba, į skurdą įstumta Lietuvos šviesuomenė yra valstybės vidaus gyvenimo procesų ignoravimo pasekmė.

Tuo tarpu kylančią įtampą biudžetiniame sektoriuje reikės numarinti.

Būtina nepamiršti pastarojo laikotarpio viešos valdančiųjų partijų, finansų analitikų retorikos apie būtinuma mažinti valdymo išlaidas, jų įtaka infliacijos tempams. Negalima pamiršti ir to, kad mokytojai savo bendruomeniškumu neatsilieka nuo pareigūnų, gal būt net juos lenkia. Nepavykęs bandymas skaldyti švietimo darbuotojų profesinę sąjungą, gausi akcija prie Vyriausybės bei artėjantys mokytojų streikai verčia Vyriausybę atsižvelgti į mokytojų reikalavimus ir juos spręsti.

Gal būt vertėtų suvienyti bendruomenių pastangas priverčiant Vyriausybę ne sumažinti valdymo išlaidas, o jas tiesiog optimizuoti?

[1] Citata iš http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/68823