Prieš ketverius metus buvome parengę interviu ciklą su kandidatais į Seimą. Kandidatai tuomet akcentavo egzistuojančias pareigūnų problemas ir deklaravo pasiryžę jas spręsti. Praėjus ketveriems metams galime konstatuoti - situacija nepagerėjo, o pareigūnams dargi ir pablogėjo.

Netrukus, spalio 14 d., vėl vyks  Seimo rinkimai. Daug Lietuvos žmonių yra nusivylusių partijomis, esamais Seimo nariais ar kai kuriais jų. Todėl pagrįstai kyla klausimas, kam iš kandidatų atiduoti savo balsą, kuriai partijai patikėti valdyti valstybę ir spręsti svarbiausius klausimus? Nusivylimas tarp žmonių politikais didelis, šalis nuolat gyvena krizės sąlygomis, kuri, atrodo, niekada nesibaigs. Problemų daugėja, o jų sprendimų mažėja, tuo tarpu politikai atrodo tarsi žmonės iš kitos planetos, dirbantys tam, kad jiems  būtų geriau, o norisi, kad pagaliau gyventi būtų gera Lietuvoje visiems ir visgi pasimatytų šalies atsigavimo bei tvirtėjimo ženklai. Todėl nusprendėme ir vėl pakalbinti politikus, kandidatus į naująjį Seimą, ką jie žada padaryti dėl mūsų pareigūnų, kaip jie spręs įsisenėjusias, vidaus tarnyboje egzistuojančias, problemas.

Tai jokiu būdu ne agitacija už konkrečius kandidatus. Norime, kad Jūs galėtumėte patys įvertinti, kieno ketinimai tvirti ir aiškūs, kokie kandidatų siekiai ir tikslai. Galbūt  mūsų pateikti interviu padės Jums įvertinti partiją, jos atstovus ir pasirinkti žmones, kuriais tikite.

Kalbiname Kęstutį Tubį, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partijos  kandidatą į Lietuvos respublikos Seimą  vienmandatėje Anykščių-Kupiškio apygardoje.

 -Metai iš metų statutiniai valstybės tarnautojai vis nesulaukia deramo politikų dėmesio, finansavimas statutinėms įstaigoms, nors jos ir itin svarbios, daugelyje pasaulio šalių, laikomos prioritetinėmis, kasmet mažinamas, blogėja pareigūnų darbo sąlygos, mažėja atlyginimas, mažėja pareigūnų socialinės garantijos. Todėl sistemą palieka geriausi (per pastaruosius metus sistemą paliko 3500 pareigūnų), patyrę,  daug metų ištarnavę pareigūnai, o likusiųjų motyvacija mažėja. Kaip šią situaciją keistumėte Jūsų, kas paskatintų likti tarnyboje ar ją pasirinkti?

-Pirmiausia reikėtų, kad žmogus į tarnybą ateitų tinkamai pasirengęs, motyvuotas ir žinodamas, kad už jo atliktą darbą bus deramai atlyginta. Todėl pradinis atlyginimas turėtų būti ne 1200 litų pirminės grandies pareigūnui, o - 2000 litų. Be to, atlyginimo skaičiavimas turėtų būtų atsietas nuo valstybės tarnybos tarnautojų atlyginimo skaičiavimo. Statutiniai pareigūnai pagal jų svarbą turėtų būtų perkelti į aukštesnį lygį, o jų veikla deramai reglamentuota įstatymuose.

Kai pareigūnai gaus jų triūso vertą atlyginimą,  pakankamą šeimai išlaikyti, įsikurti, tada į pareigūnų rengimo mokymo įstaigas ateis žmonės, turintys kitokį mokymosi dalykų vidurkį ir išsimokslinimą. Dabar situacija tokia, kad vyrai jau neina tarnauti į statutines įstaigas dėl per mažo atlyginimo ir per menko socialinio paketo.

Reikia keisti pareigūnų rengimo sistemą iš esmės, kad būtų rengiami specialistai, kurie pabaigę mokymosi įstaigas iš karto galėtų dirbti, o ne mokytis atėję į įstaigas. Vokietijoje veikia  aukšto lygio dalykinės aukštosios pareigūnų rengimo mokyklos, kurias pabaigus iš karto tampama pilnaverčiais pareigūnais, galinčiais visa apimtimi vykdyti policijos funkcijas.

Norint pritraukti naujų žmonių į sistemą, turi būti sukurtas patrauklus socialinių garantijų paketas. Pavyzdžiui, pirminės grandies pareigūno būsto kredito palūkanas galėtų dengti valstybė. Tada pareigūnas būtų lojalus darbo vietai. Pareigūnų vaikams vieta darželyje, mokykloje turėtų būti skiriama be eilės. Pareigūnas - valstybės žmogus, valstybei  reikalingi šie žmonės.

Paskatinimas likti tarnyboje galėtų būti dalies pensijos (5-10 proc.) priemoka, mokama ištarnavusiems 20 metų pareigūnams, kaip paskata likti ir toliau tarnauti, o ne palikti tarnybą ir ieškotis geriau apmokamo darbo.

-Kokios būtinos neatidėliotinos priemonės susikaupusioms problemoms spręsti? Įvardinkite konkrečias priemones, kurias numačiusi Jūsų partija.

Kaip jau minėjau - tai pareigūnų atlyginimo kėlimas, socialinių garantijų paketas, rotacijos pagrindimas, nes dabar pareigūnai rotuojami be jokių socialinių garantijų. Reikia perskirstyti  teisėsaugos institucijų funkcijas taip, kad jos nesidubliuotų, tada atsirastų lėšų ir didesniems atlyginimams.

Pinigų būtų galima sutaupyti peržiūrėjus bei pakeitus visų teisėsaugos ir valstybės institucijų veiklos reglamentavimą. Kitoks turėtų būti ir teisėsaugos įstaigų finansavimas. Man yra  tekę ginti policijos sistemos plėtros programą, tada mes iškovojome 680 mln. litų. Pristatyti ir apginti programą ėjau į įvairius Seimo komitetus, neskirsčiau žmonių pagal partijas ir  kiekvienam komitete rasdavau pritarimą. Manau, kad jeigu teisingai, konstruktyviai, motyvuotai pateiki problemą – randi pritarimą, gauni palaikymą. Svarbu, kad būtų, kas žino ir gali rūpinsis pareigūnų problemomis. Aš pasirengęs, jeigu būsiu išrinktas į  Seimą, rūpintis pareigūnų problemomis.

-Ką manote apie teisėsaugos finansavimo tendencijas. Koks Jūsų atstovaujamos partijos požiūris į teisėsaugos problemas, ar teisėsaugoje egzistuojančių problemų sprendimas yra tarp prioritetinių klausimų?

-Buvo laikotarpių, kai teisėsauga sulaukė geresnio finansavimo. Vienas tokių - premjero Gedimino Vagnoriaus laikotarpis. Tuomet finansavimas buvo neblogas,  nors, reikia pripažinti, iškreiptas, nes didesnį atlygį gaudavo tik vadovai, tarp grandžių buvo didelis skirtumas, ir dėl to buvo pastebimas susipriešinimas. Dabartinio premjero vadovavimo laikotarpiu finansavimas vien mažinamas ir mažinamas.

Dabar pareigūnas neskatinamas tobulėti, nėra motyvacinės sistemos - tarkim,  vyriausiasis tyrėjas kartais daugiau uždirba nei skyriaus viršininkas. Turi būti sukurta tokia sistema, kuri skatintų pareigūnus tobulėti ir siekti aukštesnių postų. Pareigūnai turėtų sulaukti deramo materialinio ir techninio aprūpinimo,  užtikrinto ir protingo darbo organizavimo, o jų teisės neturėtų būti pažeidinėjamos.

Jeigu pareigūnas, vykdydamas tarnybą, viršijo ar galimai viršijo savo įgaliojimus - valstybė turėtų jį ginti, nes jis vykdė pareigą. Dabar gi pareigūnas turi pats gintis, pats ieškoti advokatų, įrodinėti savo teisumą. 

Jūs klausėte ar teisėsaugos problemų sprendimas yra tarp prioritetinių mūsų partijos sričių, taip, tai yra prioritetinė sritis.

-Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, apibendrinęs pagrindines vyraujančia problemas, suformulavo reikalavimus politikams: padidinti darbo užmokestį ne mažiau kaip trečdaliu; nustatyti pareigūnams 40 val. darbo savaitę; mokėti už viršvalandžius; sugrąžinti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį; nubausti asmenis, persekiojančius pilietiškus, sąžiningus pareigūnus; imtis priemonių, kurios paskatintų patyrusius pareigūnus likti tarnyboje. Ką manote apie kiekvieną reikalavimą?

Aš manau, pirminės grandies pareigūno, kuris rizikuoja savo gyvybe, sveikata ir reputacija, alga turi būti bent 2000 litų.  Kiekvienas laiptelis, aukštesnė pareigybė turi  būti geriau apmokoma, tai motyvuotų pareigūnus siekti karjeros bei tobulėti. Šį siekį aš remiu ir pats asmeniškai įtikinsiu Seimo narius, kad požiūris į pareigūnus turi keistis iš esmės.

Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas yra užregistravęs įstatymo projektą dėl  40 val. darbo savaitės pareigūnams. Jis sakė, kad padarys viską, kad šis projektas būtų įtrauktas į Rudens sesiją. Bet ar palaikys kiti Seimo nariai, negaliu garantuoti. Kai aš būsiu Seime, viską padarysiu, kad juos įtikinčiau ir tam naudosiu visą savo išmonę bei gebėjimus.

Mokėti už viršvalandžius - privalu, bet galima taikyti ir kitą būdą. Pavyzdžiui, Estijos modelį, kur  pirminės grandies pareigūnas uždirba 1000 eurų, o kriminalinės policijos pareigūnas, kurio darbo savaitė nenormuota ir netelpa į 40 val. savaitės ribas, papildomai prie to atlyginimo dar gauna apie 300 eurų priedą. Manau, Lietuvoje būtų galima taikyti abu principus.

Grąžinti nesumokėtą darbo užmokestį -  būtinybė. Konstitucinis Teismas pripažino, kad pažeistas įstatymas, tačiau į tai nekreipiama dėmesio. Senaties čia negali būti. Todėl turėtų būti visiems pareigūnams, netgi išėjusiems iš sistemos, neišmokėta darbo užmokesčio dalis grąžinta.

Sąžiningi ir principingi pareigūnai turėtų būti pavyzdys ir jokiu būdu ne persekiojami, kaip tai atsitiko Kalvarijos atveju. 

Reikėtų susirūpinti ir pareigūnų pensija. Mūsų kaimynai lenkai gauna kur kas didesnę pareigūno pensiją. Tuo tarpu mūsų šalyje tvarka tokia, kad pareigūnui mokama pensija tesudaro vieną procentą nuo ištarnautų metų. Taigi pareigūnų pensiją, ištarnavus 25 metus, tesudaro vos penktadalis gauto atlyginimo. Tuo tarpu Valstybės saugumo departamento kolegos gauna pusę atlyginimo. Tai rodo, kad skaičiuojant pensiją pasirinktas per mažas procentas  ir tai nemotyvuoja ilgiau tarnauti. Kad liktų kvalifikuoti pareigūnai, reikėtų skaičiuoti ne 1 procentą kaip dabar, o  bent jau - 1,5 proc.

Aš kalbu kaip buvęs pareigūnas ir Jūsų kolega, esu ne partinis, tačiau esu partijos sąraše ir dalis to, ką aš siūliau, šiandien įtraukta į partijos programą. Visi sprendimai turi būti apgalvoti, skatinantys, o  ne varžantys, ne mažinantys,  sistema turi būti vystoma, motyvacinė.

Net jeigu Seime  ir būtume mažuma, vis viena dirbsime efektyviai ir sieksime užsibrėžtų tikslų, apjungsime parlamentarus, kurie taip pat mąsto ir spręsime teisėsaugos ir ne tik jos problemas.

-Kaip Jūs ir Jūsų atstovaujama partija šias problemas spręsite? Taip pat gal galėtumėte pasamprotauti, kodėl šios problemos taip įsisenėjo?

Problemos įsisenėjo gal šiek tiek  dėl jų nesuvokimo, be to, nei viena valdžia nemėgsta žmonių, kurie daro tvarką, nes kartais ir valdžios ar jos aplinkos žmonės, pakliūva į teisėsaugos akiratį, o tai ne malonu.

-Kaip manote ar minėtas problemas buvo galima išspręsti anksčiau ir kaip? Ko nepadarė kadenciją baigiantis Seimas ar jų pirmtakai?

Aš manau, kad Seime per daug politikuojama. Aš ne politikuosiu, o dirbsiu racionaliai. Reikia dirbti, ir dirbti reikia visur, taip pat ir Seime. Reikia numatyti pačius svarbiausius darbus, kurie skatintų Lietuvos ekonomikos augimą, kad būtų kuriamos darbo vietos, kad ir pensininkai laiku gautų uždirbtą pensiją, kad ir pareigūnai, ir valstybės tarnautojai gautų gerą atlyginimą. Dabartinis Seimas ne ten dėliojo prioritetus. Teisėsauga taip pat nebuvo tarp jos prioritetų.

-Tarp Europos Sąjungos šalių Lietuvoje yra menkiausias visuomenės įsitraukimas į viešuosius reikalus. Lietuviai vengia burtis į profesines sąjungas ir asociacijas. Kokias priemones yra numačiusi Jūsų partija, kad žmonės nebijotų burtis į profesines sąjungas ir asociacijas, ginti savo interesus ir spręsti įvairius klausimus?

Žmogaus teisių ir orumo gynimas mūsų programoje užima svarbią dalį. Konkrečios priemonės atsiras jau įgyvendinant šias gaires. Sieksiu, kad visų teisėsaugos įstaigų pareigūnai galėtų ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pareigūnams patariu būti vieningiems, dar vieningesniems, nes šioje vienybėje slypi jėga. O profesinės sąjungos būtent ir vienija pareigūnus bei kovoja už jų teises. Todėl žmonės turėtų būti aktyvesni ir patys.

Ačiū už atsakymus.