Naujasis vidaus reikalų ministras, „tvarkiečių“ deleguotas Dailis Alfonsas Barakauskas – ekonomistas, jam iki šiol teko suktis verslo ir ekonomikos žinovų aplinkoje, teisėsaugos sritis jam nauja. VRM teks svarbus vaidmuo, kai Lietuva perims pirmininkavimą Europos Tarybai. D. A. Barkauskas tikisi, kad jam bus lengva susikalbėti su aukštais ES asmenimis, nes anglų kalba jam ne kliūtis, jis stažavosi Harvardo universitete (JAV). Sunkiau bus padidinti atlyginimus policijos pareigūnams – biudžete lėšų nenumatyta, o vidinių rezervų VRM neturi.

– Turbūt opiausia problema VRM sistemoje yra policijos pareigūnų atlyginimų klausimas. Premjeras A. Butkevičius pareiškė, kad biudžeto asignavimuose nenumatyta didinti policininkų atlyginimų, nėra lėšų. Tai būtų galima daryti iš VRM resursų. Ar turite vietinių rezervų policininkų atlyginimams didinti, ar liausis pareigūnų piketai?

– Valstybės biudžeto asignavimai nuo 2009 metų buvo nuolat mažinami, o 2013 metais VRM patvirtinti asignavimai išliko tokie pat, kaip 2012 m. Išskyrus papildomas lėšas pareigūnų pensijoms, Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybai ir minimalaus atlyginimo iki 1 tūkst. Lt padidinimą. Atsižvelgiant į tai, VRM neturi vidinių rezervų policijos pareigūnų atlyginimams didinti.

Policijos departamentas prie VRM yra atskiras asignavimų valdytojas, todėl skirti papildomų lėšų šiam departamentui iš visų valstybės finansinių išteklių be Lietuvos biudžeto įstatymo pakeitimo nėra galimybės.

Vyriausybė supranta didesnių atlyginimų reikalaujančių pareigūnų lūkesčius, bet reikia įvertinti bendras valstybės biudžeto galimybes. Seime yra svarstomas naujos redakcijos Policijos veiklos įstatymo projektas – tikimės, kad jį priėmus policijos pareigūnų atlyginimų problema taip pat bus sprendžiama.

– Policijos departamentas skundžiasi, kad trūksta pareigūnų. Ne tik maži atlyginimai, bet ir griežti reikalavimai retina policijos gretas. Ar tiesa, kad Imuniteto tarnyba užsimerkia prieš nedidelius nusižengimus, jog policijos komisariatai visiškai neištuštėtų?

– Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams yra nustatyti nepriekaištingos reputacijos, sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimai, nes tai susiję su statutinės tarnybos ypatumais. Sąžiningumo, moralės reikalavimai neturi būti švelninami. Bet 2012 m. buvo sušvelninti sveikatos būklės reikalavimai pareigūnams, atsižvelgus į profesinės rizikos veiksnius.

Pareigūnų gretos ėmė retėti dėl dviejų priežasčių. Pirma – nepakankamas dėmesys policininkų socialinėms garantijoms. Dėl to jiems trūksta motyvacijos, tarnyba policijoje nėra patraukli.

Antra – nėra šių dienų poreikius atitinkančios pareigūnų rengimo sistemos, jai neskiriamas pakankamas finansavimas. Įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui ir įvedus „studijų krepšelius“, dauguma jaunuolių, gavusių VRM siuntimus studijuoti aukštosiose mokyklose, negavo „studijų krepšelio“, todėl turi už studijas mokėti asmeninėmis lėšomis. Baigę studijas šie jaunuoliai nėra įsipareigoję ateiti į tarnybą VRM statutinėse įstaigose ir tarnauti tam tikrą laiką.

Toks studijų finansavimo modelis neatitinka kompetentingos statutinės tarnybos formavimo ir organizavimo principų. Susidarė dviprasmiška padėtis, kai asmenims taikomi specialūs darbo vidaus tarnyboje reikalavimai (sveikatos būklės, fizinio pasirengimo, nepriekaištingos reputacijos), o iš kitos pusės - stojimo konkursas ir studijų finansavimas vykdomas bendra tvarka.

Šioms problemoms spręsti parengtas Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektas.

– Tarnybą einantys pareigūnai skundžiasi mažais atlyginimais, o išėję į pensiją užgriuvo teismus, reikalaudami atstatyti per krizę sumažintas pensijas. Ar jie turi vilčių atgauti pinigus?

– Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, nustatantis valstybinių, taip pat pareigūnų ir karių, pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą. Pagal šį įstatymą, vidaus reikalų sistemoje paskirtos pensijos buvo mažinamos.

Gaunantys valstybines pareigūnų ir karių pensijas (šiuo metu jų yra 13 tūkst.) iki šiol masiškai kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais ir prašymais grąžinti jiems neišmokėtas pensijų dalies nepriemokas, susidariusias sumažinus pensijas.

Iki šiol priimti 76 sprendimai, kuriais Vilniaus apygardos administracinis teismas priteisė pareiškėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies sumas.

Pagal išankstinius skaičiavimus, visoms sumažintoms pensijoms atstatyti, jeigu tokius sprendimus priimtų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, reikėtų per 32 mln. Lt. Tokia suma valstybės biudžete nenumatyta.

– Nuo kito pusmečio Lietuva vadovaus Europos Tarybai, turbūt į mūsų šalį atvyks daug aukštų ES valstybių asmenų. Ar numatyta sustiprinti apsaugos priemones? Ir apskritai, kaip VRM rengiasi Lietuvos pirmininkavimui ES?

- Vidaus reikalų ministro įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri tikslina Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai renginių detales ir vertina galimas jų rizikas.

Policijos departamentas, Vadovybės apsaugos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos įstaigos rengia saugumo užtikrinimo planą.

Planas numato Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai 2013 m. renginių, vizitų, susitikimų, posėdžių, oficialių svečių priėmimo Lietuvoje apsaugos priemones. Be to, kiekviena įstaiga turi įvertinti, kiek efektyvios jų naudojamos priemonės viešajam saugumui užtikrinti.

- Neseniai atskleista nemažai korupcijos faktų Migracijos departamente. Įtariama, kad asmenims už kyšius buvo suteikiami leidimai gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statusas. O štai Baltarusijoje taikius demonstrantus šaudyti atsisakęs kareivis Stepanas Zacharčenka pabėgėlio statuso nesulaukia jau antri metai.

Yra ir daugiau piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, korupcijos faktų. Štai departamento direktorius Almantas Gavėnas į jūsų raginimą atsistatydinti išdidžiai numojo ranka. Ar tai reiškia, kad VRM priklausančios įstaigos vadovui ministro žodis – tik vištos kudakavimas?

– Migracijos departamente pradėtas vykdyti veiklos auditas. Laukiame audito išvadų, jas gavus bus sprendžiamas asmenų atsakomybės klausimas, žiūrėsime, kokius Migracijos departamento darbuotojus reikės atleisti.

– Kodėl pareigūnų daromiems įstatymų pažeidimams, korupcijos atvejams tirti reikėjo kurti Imuniteto valdybą? Juk šias funkcijas vykdė STT. Ar susikaupė per daug korupcijos faktų, įtarimų policijoje, kad reikėjo specialaus padalinio jiems tirti?

– Policijos departamento Imuniteto valdyba, visų pirma, buvo sukurta siekiant apsaugoti pačius policijos darbuotojus, kad jiems nebūtų daromas neteisėtas poveikis atliekant pareigas, taip pat tirti galimus policijos darbuotojų tarnybinius pažeidimus ir nusikaltimus. Kiekvienas pareigūnas ar gyventojas Imuniteto valdybai anonimiškai gali suteikti informacijos apie korupcijos apraiškas policijoje, nebijodamas, kad su juo bus susidorota.

Imuniteto valdyba vykdo ir operatyvinę veiklą, atlieka ikiteisminius tyrimus. Didelį dėmesį šis padalinys skiria gilesnei korupcijos apraiškų analizei, nustatant ir mažinant korupcijos riziką. Imuniteto valdyba organizuoja ir pareigūnų mokymus. Jos veikla nesidubliuoja su STT.

Biografija, politinės karjeros vingiai

D. A. Barakauskas gimė 1952 m. Pakruojo rajone.

1975 m. baigė Kauno politechnikos institutą (dabar – Kauno technologijos universitetas), mašinų gamybos technologinių procesų automatizavimo studijas.

1990 m. baigė Vilniaus universitetą, tarptautinių ekonominių santykių studijas. 1999 m. porą savaičių žinias gilino JAV Harvardo universitete, Harvardo tarptautinio vystymo institute. Specializacija – investicijų vertinimas ir vadyba. Dirbdamas stažavosi Švedijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Kanadoje.

1975–1992 m. dirbo meistru Šiaulių staklių gamykloje. Kylant karjeros laiptais politikui teko padirbėti programavimo biuro viršininku, vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, Užsienio ryšių ir rinkotyros tarnybos vadovu. 1992–1996 m. buvo Šiaulių regioninių pramonės ir prekybos rūmų direktorius. 1992 m. su grupe bendraminčių atkūrė Šiauliuose prieš karą veikusį tarptautinį „Rotary“ klubą. 1996–2000 m. buvo Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius.

Beveik dešimt metų D. A. Barakauskas buvo liberalas, 2002 m. prisijungė prie Rolando Pakso sukurtos populistinės Liberalų demokratų partijos, kuri vėliau tapo „Tvarkos ir teisingumo“ partija. 

Ministras turi ir diplomatinio darbo patirties, tiesa, labiau simbolinės. 2008 m. jis buvo paskirtas Šri Lankos garbės konsulu Lietuvoje.

D. A. Barakausko ir Vilijos Barakauskienės šeimoje užaugo dvi dukros – Neringa ir Vilija.

Ministro pomėgis – „bendrauti“ su gamta, auginti gėles.

Perspausdinta iš  www.lrytas.lt