Vasario 3d., šeštadienį, Vilniuje įvyko Lietuvos socialdemokratinės minties instituto organizuota konferencija: kairioji politika ir profesinių sąjungų judėjimas.
Konferencijoje dalyvavo LR Ikiteisminio tyrimo įstaigų, Lietuvos policijos ir Muitinės darbuotojų profesinių sąjungų skyrių vadovai, kitų nevyriausybinių Lietuvos organizacijų atstovai, Lietuvos kairiųjų partijų, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovai.
Konferencijos akimirkos, daugiau nuotraukų rasite galerijoje
Aloyzas Sakalas: Profesinės sąjungos turėtų kontroliuoti politikus
Vytautas Lamauskas savo pranešime akcentavo būtinybę bendradarbiauti su visomis Lietuvos politinėmis partijomis, supažindino dalyvaujančius su problemomis, kurios kyla siekiant bendradarbiauti su jomis. Pasak jo, per pastaruosius metus buvo pavyzdžių, kuomet dėl kairiųjų politikų sprendimų iškilo grėsmė profesinių sąjungų išlikimui. V. Lamauskas apžvelgė LR ITĮPS bendradarbiavimą su politinėmis partijomis bei paminėjo, atkreipė dėmesį į tai, kad prie pastarojo meto pareigūnų pasiekimų nemaža dalimi prisidėjo mažos politinės partijos, o didžiųjų atstovų veiksmuose dažnu atveju buvo matyti net destruktyvūs veiksmai.
Europos parlamento narys prof. Aloyzas Sakalas supažindino konferencijos dalyvius su Profesinių sąjungų pagrindiniais veiklos principais Europos valstybėse, jų santykį su politika. Pasak profesoriaus, Lietuva šia prasme yra apgailėtinoje padėtyje, Profesinės sąjungos turėtų kontroliuoti politikus ir elgtis pakankamai kietai.
Lietuvos darbuotojai pasyviausi Europoje
Vilniaus universiteto docentas Romas Lazutka supažindino konferencijos dalyvius su minimalaus atlyginimo dydžio, perkamosios galios pokyčiais per pastaruosius metus. Palygino mūsų šalį su kitomis Europos valstybėmis.
Antai tarp visų Europos sąjungos šalių Lietuva yra devyniolikta pagal Minimalaus mėnesinio atlyginimo dydį (174 eurai) ir lenkia tik Latviją (129 eurai), ir ką tik į Europos sąjungą priimtas Rumuniją ir Bulgariją.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos darbuotojų dalyvavimo streikuose ir lokautuose santykį Lietuva iš visų Europos šalių užima paskutinę vietą.
Tuo tarpu net beveik 38 iš tūkstančio Italų yra dalyvavę streikuose ar lokautuose. Italija šiuo požiūriu yra lyderė. Išgirdę šiuos duomenis kai kurie konferencijos dalyviai samprotavo, kad šia prasme Lietuvoje egzistuoja diktatūra, o profesinių sąjungų veikla neefektyvi iš principo.
S. Glovackas: profesinės sąjungos tapo paveldėto turto įkaitėmis
Konferencijoje pranešimą skaitęs Lietuvos Respublikos ministro pirmininko visuomeninis patarėjas Sergejus Glovackas, kuris tuo pačiu yra ir Tarptautinio laisvųjų profesinių sąjungų susivienijimo (ICFTU) atstovas Lietuvoje, taip pat negailėjo kritikos „didžiosioms“ šalies profesinėms sąjungoms. Didžiulė žala, pasak jo, padaryta profesinių sąjungų įvaizdžiui dėl abejonių sukėlusių sandorių su profesinių sąjungų turtu. S. Glovackas neslėpė, kad Lietuvos profesinės sąjungos tapo paveldėto turto įkaitėmis, abejojo, ar tikslinga buvo finansuoti kai kurias merdinčias šakas.
S. Glovackas konstatavo, kad aktyviausios profesinės sąjungos yra tos, kurios veikia valstybės tarnybos sektoriuje, pasak jo tai naujosios profesinės sąjungos, tačiau jos palyginus yra dar pakankamai silpnos.
Pasak S. Glovacko profesinių sąjungų byrėjimas juntamas ir Lenkijoje, kur iš 10 mln. liko vos 900 tūkst., pasak pasaulinės tendencijos rodo profesinių sąjungų persitvarkymą.
Pasak premjero patarėjo profesines sąjungas silpnina dar ir tai, kad jų lyderiai siekia politinės karjeros. S. Glovackas teigė, kad pagal narystę profesinėse sąjungose Lietuva yra Europos valstybių sąrašo apačioje. Narystė profesinėse sąjungose Lietuvoje nesiekia 10 procentų.
Nutarta steigti nacionalinį profesinių sąjungų centrą
Pasibaigus renginiui buvo priimtos deklaracijos: viena iš jų nutarta steigti Nacionalinį valstybės tarnautojų profesinių sąjungų centrą, kurio pagrindinė užduotis būtų atstovauti Lietuvos valstybės tarnautojus Vyriausybės lygiu, kita vertus bus siekiama skatinti profesinių sąjungų kūrimąsi Lietuvos valstybės tarnybos įstaigose. Rezoliucijai pritarė renginyje dalyvavę Lietuvos policijos, Lietuvos pataisos įstaigų, ITĮPS, Muitinės darbuotojų profesinių sąjungų lyderiai ir skyrių vadovai.
Antrąja deklaracija visos Lietuvos politinės partijos, nevyriausybinės organizacijos kviečiamos prisijungti bendradarbiauti prioritetinėse srityse, t. y. siekiant Europinio pragyvenimo lygio šalyje, skatinant kolektyvines sutartis. Vykdant darbo įstatymus, tobulinant darbo apmokėjimo sistemą, kuriant tinkamą darbo aplinką.
ITĮPS sudėtyje jau 89 skyriai visoje šalyje
Pasibaigus konferencijai Lietuvos ITĮPS vadovai pateikė finansinę ir trumpą veiklos ataskaitą. ITĮPS pirmininko pavaduotojas pranešė, kad profesinė sąjunga Lietuvoje turi 89 įtaigas, kuriose pareigūnai, valstybės tarnautojai yra ITĮPS nariai. Vien Vilniaus apskrityje yra 27 įstaigos. Teisės skyriaus vadovė Rūta Žukaitė informavo ITĮPS skyrių vadovus apie tai, kad jau inicijuoti teismai dėl priedų ir priemokų ribų, kurios negali viršyti 70 proc., ragino pareigūnus rinkti būtiną medžiagą ir kreiptis į teismus.
Skyrių vadovai itin palankai vertino Vilniaus migracijos padalinių darbuotojų iniciatyvas ginti savo pažeistas teises bei užtikrino Vilniaus apskrities ITĮPS lyderius, kad prireikus, Vilniečių problemas parems kitų Lietuvos miestų pareigūnai, tame tarpe ir migracijos padalinių darbuotojai, kurie stebi situaciją Vilniuje.
Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.