Įstatymų pataisomis siekta suvienodinti darbo laiko apskaitos ypatumus.  

Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus LR Vidaus tarnybos statuto ir LR Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui, be kitų Vidaus tarnybos statuto pakeitimų buvo pakeistas ir Vidaus tarnybos statuto 31 str., reglamentuojantis budėjimo namuose apskaitą bei kompensavimo mechanizmus.  

Dar šių metų balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos siūlymuose buvo teigiama: „Budėjimo vidaus reikalų įstaigoje reglamentavimas susijęs su teisingu apmokėjimu už darbą, darbo laiko režimo nustatymu vidaus reikalų įstaigų pareigūnams bei tam tikrų kategorijų asmens įstatymų taikomomis socialinėmis garantijomis (motinystės, tėvystės, vaiko teisių garantijomis.

Budėjimas siejamas su tokia asmens (pareigūno) padėtimi, kuomet šio veiksmų pasirinkimo laisvė ribojama siekiant užtikrinti Vidaus reikalų įstaigos uždavinių tinkamą įgyvendinimą. Nors budėjimo metu pareigūnas nevykdo savo tiesioginių funkcijų, tačiau įpareigotas būti iš anksto aptartoje vietoje. Pareigūnas bet kada turi būti pasirengęs vykdyti  tiesioginio vadovo ar budėtojų tarnybos  nurodymus (išvykti į įvykio vietą ir pan.);

Esamas ir siūlomas budėjimo reglamentavimas Vidaus reikalų įstaigų statutiniams pareigūnams prieštarauja Darbo kodekso 155 str. nustatytam reglamentavimui.

Siūloma pataisa  siūloma nustatyti mažesnes garantijas nei tos, kurios įtvirtintos Darbo kodekso 155 str., Tarnybos kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo  53 str. 2d., Valstybės saugumo departamento statuto 8 str. 5d., Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 6 str. 2d. 2p., Valstybės tarnybos įstatyme. Pastarieji teisės aktai apskritai nenustato specialaus teisinio budėjimo reguliavimo.

Manome, kad Vidaus tarnybos statute, nustačius diskriminacinį teisinį reguliavimą, būtų pažeistas nediskriminavimo principas.

Už budėjimą pareigūnui siūloma suteikti mažesnes garantijas (kompensavimo mechanizmą), nei tos, kurias įstatymai garantuoja kitų statutinių įstaigų pareigūnams bei kitiems valstybės tarnautojams. Manytume, kad esamas ir siūlomas budėjimo reglamentavimas paneigia  Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą bei pažeidžia valstybės laiduojamą kiekvieno žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą (Konstitucijos 48 straipsnis), nes sudaro galimybę diskriminuoti vienus valstybės tarnautojus kitų atžvilgiu“

Profesinės sąjungos siūlymai buvo priimtini ir su tam tikromis išlygomis dėl juridinės technikos reikalavimų, Vidaus tarnybos statuto 31 str. pakeitimams buvo pritarta.

Įsigaliojusiomis pataisoms įstaigų vadovai vadovautis neskuba

<...nuo š.m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujajai Vidaus tarnybos statuto redakcijai sulaukė didelio kiekio paklausimų dėl budėjimo laiką reglamentuojančių teisės normų taikymo <...> Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patvirtintoje metodinėje rekomendacijoje Nr. S-5-4182 „dėl budėjimo laisvu nuo tarnybos metu ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo“ (toliau- Rekomendacija) įtvirtintos nuostatos prieštarauja naujajai Vidaus tarnybos statuto redakcijai, dėl to policijos įstaigose kyla nesklandumų ir nesutarimų aiškinant ir taikant aukščiau minėtas teisės normas ( pvz. nėra aišku, kaip žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už budėjimą skiriamą poilsio dieną, kad už ją būtų apmokama nustatyta tvarka) <...>, - buvo rašoma 2006 m. lapkričio 14d. profesinės sąjungos rašte Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Profesinės sąjungos duomenimis tik nedaugelio policijos įstaigų vadovai pradėjo taikyti naujuosius įstatymus, pvz. Vilniaus m. vyriausiajame policijos komisariate dar iki šiol svarstoma kaip apskaičiuoti pareigūnų darbo laiką.

 Policijos departamentas: Kompensavimo už budėjimo laiką mechanizmas priklauso nuo pareigūno valios 

2006 m. lapkričio 19d. rašte policijos įstaigų vadovams Policijos departamentas, atsižvelgdamas ir į Profesinės sąjungos teisininkų nuomonę išsamiai aprašė budėjimo namuose apskaitos ir kompensavimo klausimus.

Šiame straipsnyje pateikiame svarbiausius budėjimo ir darbo laiko apskaitos aspektus.

1. Rašte atkreipiamas vadovų dėmesys, kad už budėjimo ir kito darbo laiko apskaitą turi būti paskirti atsakingi asmenys, kurie darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, atsižvelgdami į įstaigos vadovo rezoliuciją pareigūno raštiškame prašyme (prašymus 3 metus turėtų saugoti pareigūnai, atsakingi už darbo laiko apskaitą), atitinkamai pažymėtų, kokiu būdu yra kompensuojama už budėjimo laiką ir pan.

2. Už budėjimo laiką, kai viršijama nustatyta savaitės arba mėnesio darbo laiko trukmė, su pareigūnais turi būti atitinkamai atsiskaityta. Pavyzdžiui, už 12 budėjimo namuose valandų (jei yra viršyta savaitės arba mėnesio darbo laiko trukmė) pareigūnui per artimiausią mėnesį (reikėtų suprasti, kad per einamąjį mėnesį arba kitą po jo einantį mėnesį) turėtų būti suteiktas 6 valandų (jei 6 valandomis yra viršyta savaitės arba mėnesio darbo laiko trukmė) poilsio laikas arba pareigūno rašytiniu pageidavimu 6 valandų poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba mokama kaip už viršvalandinį darbą.  

3. Kompensavimo už budėjimo laiką mechanizmas priklauso nuo pareigūno valios, t. y. jei pareigūnas raštiškai nurodo vieną iš numatytų kompensavimo būdų, tokiu atveju turi būti kompensuojama taip, kaip pageidauja pareigūnas, o jei pareigūnas jokio pageidavimo neišreiškia, tokiu atveju suteikiamas atitinkamos trukmės poilsio laikas (analogiškai atsiskaitoma ir už budėjimą įstaigoje, tik už 12 budėjimo valandų  suteikiamas ne 6, o 12 valandų poilsio laikas).

4. Atkreiptina, kad sudarant budėjimo grafikus turi būti užtikrinamas nepertraukiamas paros poilsio laikas, t. y. 11 valandų  (Darbo kodekso 160 straipsnis). Jei pareigūnas budėjimo namuose metu buvo iškviestas vykdyti tiesioginių pareigų arba budėjo įstaigoje poilsio ar švenčių dieną arba naktį, tokiu atveju atitinkamai turi būti mokamos priemokos ir už darbą poilsio ar švenčių dieną bei už darbą naktį. Pvz., ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuriam nustatyta dirbti nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. iki 17 val., pagal budėjimo grafiką paskiriamas budėti namuose 16 valandų (nuo sekmadienio 16 valandos  iki pirmadienio 8 valandos), iš kurių jis 8 valandas vykdė tiesiogines pareigas (buvo iškviestas ir tyrė eismo įvykį) nuo sekmadienio 22 val. iki pirmadienio 6 val., tokiu atveju:

a)   Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymime, kad pareigūnas 8 valandas budėjo namuose ir 8

valandas dirbo, pažymėdami, kad 8 valandas yra dirbta naktį bei 2 valandos yra dirbtos poilsio dieną (darbas pagal budėjimo grafiką neturėtų būti laikomas darbu pagal iš anksto sudarytą grafiką, Darbo kodekso 194 straipsnio prasme).

b)    Atsižvelgdami į Darbo kodekso 160 straipsnio nustatytą nepertraukiamo paros poilsio laiką pareigūnui pirmadienį privalome suteikti išeiginę, taip kompensuodami už 8 darbo valandas, o kitomis šios savaitės dienomis pavesdami dirbti nustatytą darbą laiką. Toks kompensavimas neatleidžia nuo pareigos kompensuoti už budėjimą Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.

c)   Spręsdami kompensavimo už 8 budėjimo valandas klausimą (šiuo atveju jos, t. y. 4 valandos, yra viršijančios savaitės darbo laiko trukmę) atsižvelgiame į pareigūno pageidavimą. Tarkime, pareigūnas raštu pageidauja, kad už 8 budėjimo valandas namuose būtų sumokėta kaip už viršvalandžius, tokiu atveju įstaigos vadovas prašyme turėtų rašyti rezoliuciją, reiškiančią sutikimą, ir perduoti vykdyti kompetentingiems pareigūnams. Už 8 budėjimo valandas namuose mokame priemoką kaip už 4 valandas viršvalandinio darbo laiko.

d)   Spręsdami mokėjimo už 8 darbo valandas naktį ir iš jų 2 valandas poilsio dieną klausimą pareigūnui skaičiuojame nustatytą mėnesio darbo užmokestį ir priemokas už 8 valandas, dirbtas naktį, bei priemoką už 2 valandas, dirbtas poilsio dieną.

                      Policijos departamentas pabrėžė, kad teikiama nuomone (rekomendacija) galima vadovautis tik tuo laikotarpiu, kuriuo galioja komentuojama norma, pvz., anksčiau buvome teikę nuomonę (rekomendaciją) dėl budėjimo laisvu nuo tarnybos metu pagal  iki 2006 m. lapkričio 1 d.  galiojusias Vidaus tarnybos statuto normas, atitinkamai šia nuomone (rekomendacija), pasikeitus Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio nuostatoms, neturi būti vadovaujamasi.

                      Profesinė sąjunga, pritardama Policijos departamento pozicijai šiuo klausimu rekomenduoja pareigūnams realizuoti savo teisės pasirinkti kompensavimo už budėjimus mechanizmo įgyvendinimą. Savo skyrių vadovams išsiuntinėtame laiške Profesinė sąjunga nurodo tokius pareigūno valios išreiškimo variantus:

1. dėl kompensavimo už budėjimą galima susitarti su darbdaviu pasirašant kolektyvinį susitarimą arba kolektyvinę sutartį. Šis būdas yra patogus tuo, kad pareigūnai ir įstaigos vadovas gali susitarti dėl kompensavimo už budėjimus formos tam tikram apibrėžtam laikotarpiui;
2. savo valią dėl kompensavimo už budėjimus pareigūnai galėtų išreikšti kiekvieno mėnesio gale rašydami tarnybinį pranešimą (formą pridedame);
3. savo valią dėl kompensavimo už budėjimus pareigūnas galėtų pareikšti kiekvieną kartą budėtojų dalyje esančiame žurnale įrašydamas savo pageidavimą. Tokiu atveju asmuo, atsakingas už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą turėtų kaskart įvertinti atitinkamos knygos informaciją;

Tuo pačiu primename, kad skirti budėti pareigūną negalima ilgesniam, nei 96 valandų laikotarpiui per vieną mėnesį.

Profesinė sąjunga primena, kad darbo laiko apskaita Vidaus reikalų įstaigose yra viena iš prioritetinių Profesinės sąjungos veiklos sričių. Darbo laiko apskaitos pažeidimai  policijos įstaigose itin išryškėjo atlikus Profesinės sąjungos skyrių apklausą. Vėliau ištyrus Kėdainių policijos komisariato be Kaišiadorių policijos komisariato pareigūnų keliamas problemas buvo konstatuoti daugybiniai darbo laiko apskaitos pažeidimai.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovas Vytautas Lamauskas tikisi, kad itin preciziška Policijos departamento pozicija pagaliau užtikrins tinkamą darbo laiko apskaitą ir tai bus vienas pirmųjų žingsnių formuojant teigiamą darbo aplinką policijos įstaigose. Profesinė sąjunga ragina pareigūnus informuoti apie darbo laiko apskaitos pažeidimus.