Šiandien dalyvavau net dviejų komitetų posėdžiuose. Nacionalinio saugumo ir gynybos bei valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete. Pagrindinis klausimas, kuriame tikėjausi suremti ietis , tai bazinio mėnesinio atlyginimo mažinimo įtaka ir Vyriausybės balandžio mėnesį duotų pažadų įgyvendinimas.

Pradėjau savo trumpa pristatymą NSGK, kartu demonstravau atlyginimų skaidres, kuriose matyti, kad pareigūnas, laimėjęs atranką į elitinį policijos Aro padalinį yra vertinamas mažiau, nei liktinis kareivis, kuriam gal būt vidurinės mokyklos atestatas yra privalumas. Taigi sakau, nenoriu nieko pažeminti arba nuneigti, šis pavyzdys  tai  viso labo socialinio solidarumo taip, kaip jį suvokia Vyriausybė ir Vidaus reikalų ministerija, atspindys (būtent VRM delsusi imtis valdymo reformų, siūlo Seimui dar lupti solidariai visus).   „Kaip vyksta karai šių dienų valstybėse“,- klausiu toliau. „Apkasuose, kaip 20 amžiaus pradžioje, ar kuriant tarptautinio nusikalstumo schemas, šimtais milijonų plaunant pinigus, prekiaujant žmonėmis ir narkotikais, steigiant ofšorus ir slepiant mokesčius?

Be abejonės už tokį savo išsišokimą sulaukiau kritikos – iš pozicijos, iš opozicijos, gausios KAM delegacijos... Na suprantama stambios lėšų sumos, skiriamos KAM masina politikus, nepriklausomai nuo jų politginių pažiūrų. Kai kurios partijos savo rinkiminę strategiją remia nesibaigiančiais Lietuvos visuomenės gąsdinimais išorės priešu.  Nepaisant kai kurių išties skaudžių kaltinimų, nesivėliau į diskusiją sąmoningai,  pamaniau - "tu pyksti Cezari, vadinasi tu neteisus".

Kiek netikėta  buvo specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo A. Pocevičiaus pozicija. Aršiai gindamas STT finansavimą, jis panaudojo iki šiol negirdėtą viešai retoriką - politikus pradėjo gąsdinti policija! „...Aš nenoriu, kad STT taptų kaip eilinis policijos komisariatas, ir iš manęs bėgtų žmonės...“. Kitaip tariant policijos komisariatas jau tapo kažkuo, kas kelia negatyvias asociacijas? O juk eiliniame policijos komisariate atliekama net 90 proc. Ikiteisminių tyrimų, ne tik tiriami ratų batų ir sandėliukų vagystės, bet ir nužudymai, išžaginimai, plėšimai, pinigų klastojimo atvejai.... Matyt tai mažiau svarbu, nei stebėti kyšį imantį kelių policininką, pamaniau.

 „Nenaikinkime genetinio teisėsaugos fondo“ – taip į NSGK pirmininko paklausimą dėl ketinimų mažinti atlyginimus sureagavo Valstybės saugumo departamento direktorius Povilas Malakauskas. 

KAM Civilinės apsaugos departamento vadovai laužė ietis dėl keturiolikos žmonių, kuriems sumažės alga. Vis laukiau, kas atstovaus 25  tūkstančius pareigūnų turinčią Vidaus reikalų sistemą. Net neabejojau, kad tokiu svarbiu klausimu pasisakys ne žemesnio, nei viceministro rango pareigūnas. .. Deja Vidaus reikalų ministras, pasirodo, būtent ir buvo tas politikas, kurio vadovaujama ministerija parengė genetinio teisėsaugos fondo naikinimo projektus.  

Netikėtai išgirdau Seimo nario vadybos profesoriaus Kęstučio Masiulio pasvarstymus.  Sukritikavęs profesines sąjungas, kad jos čia dezinformuoja Seimą apie gyvybiškai svarbius pareigūnų poreikius,  ir milžiniškas disproporcijas, padarė išvadą, kad efektyviausių rezultatų taupant galima sulaukti nurėžus tiems pareigūnams, kurie mažiausiai uždirba, nes jų yra daugiausia. „Nurėžkime visą atlyginimą pulkininkams ir turėsime mažesnį efektą, nei nurėžtume  pirminės grandies pareigūnams dešimt procentų“, ragino jis Seimūnus

Rėšime, nusprendė komitetas...

P. S.  

Eidamas iš komiteto mąsčiau apie tai, kas įvyko. Nesu naujokas politinėse diskusijose, bet tai, ką išgirdau, panašėjo, kad prasidėjo išgyvenimo mūšis. Nežinau, ar taip kalbantis tokio rango pareigūnas  kaip STT direktorius TAIKOS metu galėtų toliau tęsti savo pareigas. Pabrėžiu - Taikos metu. Kai kovojama dėl išlikimo tai matyt pateisinama?

Tuo tarpu Vidaus reikalų ministro "atstovaujami"  policijos komisariatų ir pasienio rinktinių vadovai verčiau tyliai melsis kad dėl kuro stokos paskutinę mėnesio savaitę nebūtų incidentų, susijusių su Kaliningrado tranzitu, nei kalbės apie genetinio fondo išsaugojimą.  Nekaltinu jų, tai užprogramuota Vidaus reikalų ministro ir Centrinių vidaus reikalų įstaigų vadovų tarpusavio santykiuose.

Tačiau, esu tikras, kad subordinacijos santykiai abipusiai - iš vienos pusės  ministras turi užtikrinti deramą jėgos struktūrų atstovavimą Vyriausybėje, Seime siekti tinkamų sąlygų jų veiklai, kita vertus šios besąlygiškai paklūsta civilinei valdžiai. Šio santykio pažeidimas gali lemti sudėtingas pasekmes, todėl jei teisus Ž. Pacevičius, be "genetinio fondo" netgi subordinacija neįmanoma...

Gal kiek filosofuoju, tad grįšiu prie konkretesnių dalykų. Patirtis leidžia teigti, kad tuo metu, kai kriminogeninė aplinka taps nepatogia ministrui, atsakys būtent tie paklusnieji, o kai daugiatūkstantinė minia, dar kartą vers duoti komandą naudoti specialiasias priemones, ministras greičiausiai išvyks į eilinę komandiruotę.

Mielieji, kalbėkime. Tylėdami jau tapome atstovais tokios sistemos, kuria gąsdinami ne tik nepaklusnūs vaikai darželiuose, bet ir STT agentai pasitarimuose.